Stalins eingeschränkte Industrialisierung Litauens

LTStalino ekonominė politika visoje TSRS siejama su sunkiosios industrijos plėtra, tačiau Lietuvoje pokario metais industrializacija apskritai vyko ribotai. Spartesni industrializacijos tempai pastebimi jau po Stalino mirties, o didžiausi pramonės objektai Tarybų Lietuvoje pastatyti vėliau ar net žymiai vėliau. 1946–1950 m. Lietuvos TSR pradėjo veikti 14 industrijos įmonių ir tik 3 iš jų buvo naujos. 1951–1955 m. prisidėjo dar 18 industrinių įmonių. Vyravo lengvosios ir maisto pramonės įmonės, jose buvo daugiausiai darbuotojų. TSRS planinėje ekonomikoje lengviau buvo investuoti į buvusius pramonės objektus nei kurti naujus. Dėl to Latvija ir Estija, turėjusios iš anksčiau geresnę pramonės infrastuktūrą, susilaukė didesnių investicijų, o Lietuva kaip tradiciškai agrarinė šalis – mažiau. Lietuvos sovietinė partinė nomenklatūra, tikėdamasi savo pozicijų stiprinimo, buvo suinteresuota investicijų iš Maskvos gavimu, siekė jų užsitikrinti. Buvo apeliuojama į Maskvą ypač akcentuojant didelius sugriovimus ir nuostolius nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu. Po 1965 m. ekonominės reformos, kai stambiosios pramonės įmonės tapo pavaldžios sąjunginėms šakinėms ministerijoms, respublikinė nomenklatūra orientavosi labiau plėtoti tokias pramonės šakas, kurios išliktų respublikiniame pavaldume.

ENThe economic policy of Stalin in all of USSR is connected with the development of heavy industry, however, in Lithuania, during the era of after-war, the industrialization was limited. Rapid paces of industrialization can be seen after the death of Stalin, while the largest industrial objects in Socialist Lithuania were built later or even much later. During 1946-1950, in Lithuania USSR 14 industry companies started to work and only 3 of them were new. During 1951-1955, eighteen more industrial companies appeared. Light and food industry's companies prevailed, they had the most employees. In the planned economy of USSR, it was easier to invest in to the past industrial objects than to create new ones. Because of this, Latvia and Estonia that had better industrial infrastructure from the past received larger investments and Lithuania, as a traditionally agricultural country, less. Lithuanian Soviet Party nomenclature, while expecting to strengthen its position, was interested in receiving the investments from Moscow, it intended to secure them. There were appeals to Moscow, especially accentuating large demolitions and losses during the occupation period of Nazi Germany. After the economic reform of 1965, when large industrial companies became subordinate to Union's branch ministries, the republican nomenclature oriented to develop such spheres of industry, which would remain in the republican dependency.