LTRecenzuojama Viktoro Petkaus knyga „Dominikonai Lietuvos kultūroje“ (Vilnius, 2004). Bendrai teigiamai įvertinant autorių už medžiagos surinkimą ir pastangas ją susisteminti, recenzijoje išsakoma kritinių ir poleminių pastabų. Veikalo autorius, išsikėlęs uždavinį parodyti dominikonų įtaką Lietuvos kultūroje, daug vietos skyrė vienuolynų ir bažnyčių pastatams, bet nepanaudojo meno istorikų darbų. Nepakankamai panaudotos lenkų ir baltarusių tyrinėtojų publikacijos. Abejonių kelia medžiagos pateikimo atskiromis temomis ir potėmėmis proporcijos, vieniems objektams ir teminiams laukams skiriama daug vietos, kitiems nepakankamai. Kai kada įsileidžiama į aprašinėjimus, tiesiogiai su dominikonais, nesusijusius, pavyzdžiui, pateikiant archeologinių kasinėjimų medžiagą. Pagirtinas knygos apipavidalinimas, iliustracijų kokybė, autoriaus darbštumas. Ne kiekvienas vienuolių ordinas, turėjęs savo provinciją istorinėse LDK sienose, susilaukė panašaus pobūdžio veikalo. Dominikonai priklausė prie ankstyviausių misionierių Lietuvoje, XVII–XVIII a. sukurdami didelę ordino provinciją, apėmusią virš 40 vienuolynų LDK teritorijoje. Žinomi publikuoti tyrimai apie karmelitų, jėzuitų, bernardinų vienuolynus Lietuvoje yra kiek kitokio pobūdžio – labiau moksliniai. Tai, kaip V. Petkaus knygoje išdėstoma medžiaga ir kokiu stiliumi parašyta, rodo jos mokslo populiarinamąjį, o ne griežtai mokslinį (akademinį) pobūdį.