Europos vaizdiniai apmąstymų ir agitacijos kontekstuose
LTEuropos Sąjunga (ES) valstybinės politikos požiūriu šiandien yra vienas svarbiausių ir artimiausių Lietuvos siekinių, į narystę joje dedamos didelės viltys. Visgi eiliniai piliečiai apie ES žino ne ką daugiau nei pirmaisiais nepriklausomybės metais. Vien todėl Egidijaus Vareikio bandymas knygoje „Dinozaurėjanti Europa: emociniai – politiniai svarstymai“ (2002) panagrinėti mūsų santykius su Europa, analizuoti ES plėtros procesus yra labai svarbi, nors kiek ir vėlyva pastanga. Tai eurooptimisto bandymas Europos temai lietuviškame kontekste suteikti konceptualesnę formą, pasitelkus politologo žinias, diplomato patirtį ir publicisto žvilgsnį. Visgi ne kiekvienas knygos skyrius vienodai išbaigtas ir argumentuotas, įdomesni tie, kuriuose aptariamos Vidurio ir Rytų Europos problemos, ekonomika ir teisė, demokratijos krizė, saugumo politika, institucijų reformos. Abejonių kelia samprotavimai apie globalizaciją ir lokalizaciją, Europos prilyginimas dinozaurui, taip pat skyriai apie Europos sąvoką, narystės ES ir NATO privalumus ir dalis „Keletas teologijos pamokėlių“. Visgi knygos diskursas plūduriuoja seklokuose populiarios žurnalistikos vandenyse. Kad ir kaip autorius aukštintų emocijų svarbą, pokarinius Europos integracijos procesus nulėmė ekonominiai ir politiniai faktoriai; be to, knygoje ryškus šiandien jau susikompromitavęs eurocentrizmas. Begalinis autoriaus susižavėjimas narystės ES privalumais demonstruoja ir sociopolitinio požiūrio vienpusiškumą.
