Scientizmas, specializacija ir akademinių kultūrų ginčai
LTStraipsnis skirtas humanitarinių mokslų situacijai Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo aptarti. Pažymima, kad Lietuvoje susiklosčiusi kurioziška situacija, kai 21 amžiuje reikia aiškintis, kad humanitariniai tyrimai iš principo skiriasi nuo tiksliųjų mokslų ne tik paskirtimi, uždaviniais, bet ir tyrimo procedūromis, jų sklaidos lauku, rezultatais ir galiausiai tuo, kad jie vertinami pagal savus kriterijus. Autoriaus nuomone, situacija, kai Lietuvos humanitarams dar vis reikia įtikinėti gamtamokslinių disciplinų specialistus, jog originalūs žodynai prilygintini mokslo darbams, rodo, kad Lietuva atsilieka nuo Vakarų mokslo diskusijų bent trimis keturiais dešimtmečiais, o tiek Lietuvos mokslo darbuotojų, tiek jų institucijų administratorių mąstymas tebėra veikiamas įsisenėjusios scientizmo ideologijos ir specializacijos praktikos. Autoriaus nuomone, būtina įvertinti ilagalaikės specializacijos ir scientizmo ideologijos padarinius ir kartu siekti, kad aukštojo mokslo struktūroje atsirastų daugiau vietos humanitarikai ir tarpdisciplininėms studijoms. Teigiama, kad tik humanitarinės dimensijos plėtra pajėgi specialybės žinias efektyviai suartinti su bendra inteligencija, humanistine kultūra, socialine sąžine ir politine valia. Reziumuojama, kad jei humanitarų ir sociologų darbo vertinimo kriterijus ir toliau formuos scientizmu persiėmę gamtos mokslų specialistai, humanitariniai tyrimai degeneruos iki beprasmiškų ir absurdiškų gamtos mokslų imitacijų, kurių simptomų jau esama ir dabar.
ENThis article is intended to discuss the situation of Humanities in Lithuania after the restoration of Independence. It is noted, that Lithuania is experiencing an odd situation, when living in the 21st century one needs to clarify that research in the Humanities essentially differ from the research in Natural sciences not only in its purpose, tasks, but also in research methods, their range, results and finally, their own assessment criteria. According to the author, the situation, where the Humanist scholars in Lithuania still need to convince the specialists of Natural sciences, that original dictionaries are equal to scientific works, only shows that Lithuania is at least three or four decades behind the Western scientific debates and the attitude of both Lithuanian scientific workers and administrators of scientific institutions is still influenced by the old scientism ideology and specialization. The author believes, that it is crucial to assess the consequences of a long-term specialization and scientism ideology, at the same time seeking to find more place for Humanities and interdisciplinary studies in the higher education structures. It is stated, that only development in the dimension of Humanities can connect professional knowledge with general intelligence, humanist culture, social conscience and political will. It is concluded, that if criteria for the works of humanists and sociologists continue to be formed by the specialists of Natural sciences under the influence of scientism, the research in the Humanities will degenerate to the pointless and absurd imitations of Natural sciences, signs of which can already be observed.
