Metafizinis Sigito Parulskio eksperimentas
LTStraipsnyje aptariama S. Parulskio esė knyga "Nuogi drabužiai". Autorė šią knygą laiko metafiziniu eksperimentu su savimi, bandymu suvokti žmogaus buvimo pasaulyje prasmę ir jo egzistencinės patirties ribas. Teigiama, kad S. Parulskis - įtampos autorius. Tik toks diskursas jam prasmingas ir įdomus, nes padeda išryškinti egzistencinius žmogaus būties horizontus. Tačiau autorės požiūriu, S. Parulskis nekopijuoja nei egzistencialistų, nei A.Camus‘o absurdo filosofijos: jo egzistencializmas intuityvus. Lygindama S. Parulskį su A.Camus‘u, autorė įžvelgia abiems bendrą teksto konstravimo strategiją, kurią ji laiko fenomenologine, nes už skliaustų paliekami prietarai, jausmai, ritualinės percepcijos. Siekiama deskriptyviai aprašyti grynąjį sąmonės turinį: tai, ką veikėjas tuo metu mąsto ir jaučia, o ne tai, ką turėtų mąstyti ir jausti. Aptardama mirties temą S. Parulskio knygoje, autorė teigia, kad S. Parulskio santykis su mirtimi nėra nei agresyvus, nei destruktyvus, nei autodestruktyvus. Pabrėžiama, kad nors S. Parulskis neeskaluoja heidegeriškosios atsivėrimo mirčiai patetikos, tačiau mirtis jo tekstuose netampa tabu, uždrausta tema, keliančia siaubą. Autorės nuomone, su mirtimi susijusi vienatvės tema, nes tai totalaus vienišumo nerimas. Atskleidžiama, kad apie ją esė rašoma be pagiežos as dramatizmo, todėl ji S. Parulskio kūryboje tampa metafizine, kiekvieno paradigmiškai vienatvėje gyvenančio veikėjo dalia. Reziumiuojama, kad S. Parulskio esė dėl autoironijos liudija jo brandžią kūrybinę galią.
