Mokslininkų gebėjimų ugdymas: kvalifikacijos kėlimo situacijos ir efektyvumo vertinimai

LTGlobalios mokslo ir technologijų plėtros sąlygomis vis svarbesnis tampa mokslo ir aukštos mokslininkų kvalifikacijos vaidmuo šiuolaikiniuose visuomenių raidos procesuose. Pagrindinę tyrimo problemą apibrėžia, viena vertus, Lietuvos mokslininkų kvalifikacijos ir kitų gebėjimų ugdymo proceso nepakankamumas, kita vertus, žinių apie tų gebėjimų ugdymą stoka. Tyrimu siekta iš dalies užpildyti šią spragą, atskleidžiant, kaip įgyvendinant projektą organizuotas neformalus mokslininkų švietimas ugdo jų gebėjimus integruotis į Europos Sąjungos mokslo infrastruktūrą bei tobulinti jų kvalifikaciją. Tekste aptariami anketinės apklausos rezultatai apie mokslininkų gebėjimų ugdymo efektyvumą. Respondentų atstovaujami Lietuvos mokslai vertinami kaip maždaug prilygstantys Europos šalių-senbuvių mokslo lygmeniui teoriniu požiūriu, bet atsiliekantys metodologiniu tyrimų lygmeniu, informacinių technologijų taikymu, labiausiai – praktiniu mokslo pasiekimų taikymu. Kvalifikacijos tobulinimo priemonės siejamos su šio tobulinimo sąlygomis ir infrastruktūra. Daugumai respondentų beveik vienodai priimtinos visos kvalifikacijos tobulinimo formos. Kvalifikacijos kėlimas daugumos respondentų vertinamas teigiamai – kaip efektyvus ir pateisinęs lūkesčius. Projekto įtaka mokslininkų gebėjimų ugdymui vertintina kaip efektyvi. Siekiant realiai priartinti Lietuvos mokslo lygmenį prie Europos šalių-senbuvių, nepakanka vien mokslininkų gebėjimų ugdymo, reikalingos ir geresnės objektyvios sąlygos. Tobulintina visa Lietuvos mokslo politika.

ENIn the development conditions of global science and technology, the role of science and highly qualified scientists in the processes of developing the modern society is becoming much more important. The main research problem is defined firstly by the insufficiency of the educational process for the qualification and other skills of Lithuanian scientist and secondary the lack of knowledge about the educational process for these skills. The research aimed to partly fill in this gap, revealing how by implementing a project, non-formal education for scientists helps to develop theirs kills of integration into the scientific infrastructure of the European Union and improves their qualification. The paper discusses the results of a questionnaire survey about the effectiveness of scientists' capacity building. The Lithuanian scientist represented by the respondents are evaluated as roughly equal to the level of education in the Europe's "old" Member States in the theoretical overview, but they are evaluated as falling behind in the level of methodological research, the application of information technology and mostly in practical application of scientific achievements. The means of improving qualification are connected with the conditions of this improvement and the infrastructure. All of the qualification improvement types are almost equally acceptable for most of the respondents. The improvement of qualification is evaluated as positive, effective and meeting their expectations by most of the respondents.The influence of the project in developing the capacity building of scientists' is evaluated as effective. Aiming to bring the level of Lithuanian science closer to that of the Europe's "old" Member States, the capacity building for scientists is not enough because better objective conditions are also needed. The whole science policy in Lithuania needs improvement.