Mniejszość litewska w Prusach Wschodnich (około 1885-1914)

LTStraipsnyje apžvelgiama lietuvių tautinės mažumos padėtis Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijoje 1885–1914 m., – per trisdešimtmetį iki I pasaulinio karo. Laikoma, kad tuo metu Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 150 tūkst. lietuvių, tačiau nors jų tautinė savimonė dalinai stiprėjo, bet tautiškai susipratusiųjų bendras skaičius mažėjo vykstant germanizacijos procesams. Juos lėmę veiksniai yra įvardijami: Prūsijos švietimo sistema, protestantų bažnyčia, privalomos karinės prievolės atlikimas, vokiečių administracijos spaudimas, tradicinių kaimo bendruomenės ryšių silpnėjimas vykstant industrializacijai ir t. t. Remiamasi vokiečių, lenkų, lietuvių tyrinėjimais ir publikuotais šaltiniais, tarp jų vokiška spauda. Iš archyvinių šaltinių yra panaudota Vokietijos federalinio archyvo medžiaga, atspindinti lietuvių švietimo padėtį, vokiečių valdininkų raportus apie Rytų Prūsijos lietuvių padėtį, politines nuotaikas ir tendencijas. Dėmesys straipsnyje koncentruojamas į lietuvių politinį aktyvumą, pasireiškusį dalyvavimu rinkimuose į Prūsijos Landtagą ir Vokietijos Reichstagą, peticijų rašymą dėl lietuvių kalbos padėties Prūsijos mokyklose, lietuviškos spaudos leidimą. Minimos Prūsijoje veikusios lietuvių kultūrinės draugijos, aktyvesni krašto lietuvių veikėjai, iškeliamas Tilžės ir Klaipėdos miestų vaidmuo lietuvių kaimiškame areale. Daroma išvada, kad Rytų Prūsijos lietuviai, likę daugiausiai valstietiškoje terpėje, nesukūrė tvirtesnio lietuvių inteligentijos ir turtingesnių miestiečių sluoksnio, kuris būtų galėjęs tapti įtakingu vadovaujančiu elitu.

ENThe article reviews the status of ethnic Lithuanian minority in the Province of Eastern Prussia of the Kingdom of Prussia during 1885-1914 – within thirty years until the World War One. It is considered, that during that time 150 thousand of Lithuanians lived in Lithuania Minor. However, even though their ethnic self-awareness strengthened in part, but the general number of ethnic self-aware people decreased during the Germanization processes. The factors that determined them are the education system of Prussia, Protestant Church, compulsory military obligation, pressure of German administration, the decrease of traditional rural connections during industrialization etc. German, Polish, Lithuanian researches and published sources, including German press, are cited. Out of archive sources, the material from the Federal Archive of Germany was used; it reflects the status of Lithuanian education, the reports of German officials regarding the status of Lithuanians in East Prussia, political climate and trends. The article pays attention to the political activity of Lithuanians, which expressed itself by participating in the elections to the Prussian Landtag and the German Reichstag, writing of petitions regarding the status of Lithuanian language in Prussian schools and the issue of Lithuanian press. The Lithuanian cultural societies active in Prussia, more active Lithuanian players are mentioned, a question is raised regarding the role of Tilžė and Klaipėda cities in the rural habitat of Lithuanians. A conclusion is made, that East Prussia's Lithuanians, who remained mostly in the peasant medium, did not create a more firm layer of Lithuanian intellectuals and richer citizens that could have become an influential governing elite.