Litwa Pruska i Kościół Ewangelicki w Prusach Wschodnich w latach 1871-1933

LTStraipsnyje nagrinėjamas Rytų Prūsijos lietuvių likimas ir jų santykis su Evangelikų Bažnyčia 1871–1933 m., t. y. nuo Vokietijos suvienijimo iki nacionalsocialistų atėjimo į Vokietijos valdžią, gale glaustai aptariant ir lietuvių padėtį po 1933 m. Remtasi publikuotais šaltiniais, vokiečių ir lenkų istoriografija, panaudota Berlyne esančio Evangelikų centrinio archyvo medžiaga. Atskleidžiamas gilus Prūsijos lietuvių prisirišimas prie evangelikų tikėjimo, ilgam lėmęs gimtosios kalbos išsaugojimą, kartu ir religinį bendrumą su vokiečiais. Straipsnio gale koreguojamos ankstesnės vokiečių istoriografijos išvados, neigusios Evangelikų Bažnyčios germanizacinę veiklą. Parodoma, kad ilgą laiką Prūsijos valdžia nuo reformacijos laikų iš tikrųjų palaikė lietuvių etninį savitumą ir kalbą, tai tęsėsi ir XIX amžiuje, o prie to prisidėjo ir Evangelikų Bažnyčia. Po Vokietijos suvienijimo padėtis keitėsi. Jei iki 1885–1890 m. Bažnyčia dar palaikė lietuviškumą, tai 1890–1914 m. jau pasisakę už natūralų vokietinimą be prievartos, o po 1919 m. palaikė religines apeigas tautinių mažumų kalbomis tik vyresnės kartos žmonėms. Vertinant visą laikotarpį nuo reformacijos iki XIX–XX a. sandūros, Evangelikų bažnyčia lietuvių elemento atžvilgiu Rytų Prūsijoje vis dėlto nuveikė daugiau, nei Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

ENThe article analyses the fate of Lithuanians from East Prussia and their relationship with the Evangelical Church in 1871–1993, e.g. from the German Unity to National Socialists coming to power in Germany, at the end briefly discussing the state of Lithuanian nation after 1933. Based on published sources, the historiography of Germans and Poles, using the materials from Evangelical Central Archive located in Berlin. Strong attachment of Prussia's Lithuanians to evangelicalism, which for a long time resulted in the preservation of native language altogether with religious unity with the Germans. At the end of the article, the earliest conclusions of German historiography that denied Germanisation activity executed by the Evangelical Church are corrected. It reveals that the Prussian government has supported the ethnic uniqueness and language of Lithuanian nation ever since the reformation period. This also continued through the 19th century and the Evangelical Church also supported Lithuanians. After the Unity of Germany, the situation began to change. If before 1885 – 1890 the Church was in favour of Lithuanianism, so in 1890 – 1914 it supported natural and forceless Germanisation and after 1919 upheld religious rites in the languages of ethnic minorities only for elders. Evaluating the whole period after the reformation to the junction of the 19th and the 20th centuries, in Easter Prussia Evangelical Church from the Lithuanian element point of view has done more than Catholic Church in Lithuania.