Duchowieństwo ewangelickie Małej Litwy w świadectwach autobiograficznych rodziny Ostermeyerów

LT1819 m. evangelikų pastorius Zygfridas Ostermejeris (Siegfried Ostermeyer, 1759–1821) parašė autobiografiją, kurioje daug vietos skyrė savo tėvui, taip pat evangelikų pastoriui, Gotfridui Ostermejeriui (Gottfried Ostermeyer, 1716–1800). Tiek sūnus, tiek tėvas pasižymėjo tuo, kad išmokę lietuvių kalbą, ją intensyviai tyrinėjo, rinko ir tyrė Mažosios Lietuvos lietuvišką folklorą, skelbė atitinkamas publikacijas lietuvių ir vokiečių kalbomis, paliko taip pat vertingų moksline prasme rankraščių. Minėta autobiografija taip pat ilgą laiką buvo tik rankraštyje, o jos tekstas paskelbtas 1994 m. Vilniuje, mokslinio žurnalo „Senoji Lietuvos literatūra“ 3-oje knygoje. Straipsnyje per Z. Ostermejerio autobiografijos kaip šaltinio prizmę nagrinėjama Mažosios Lietuvos evangelikų dvasininkija, jos nuostatos, santykis su lietuvių kalba, konfesiniai ir kiti dalykai, pavyzdžiui, Z. Ostermejerio polemika su broliais Milkėmis (Mielcke), jo požiūris į Liudviką Rėzą ir kt. klausimai. Autorė neanalizuoja viso šaltinio išsamiai, o pasirenka atskiras jo vietas, kurias interpretuoja religijos ir kultūros istorijos požiūriu, lietuvių kalbos ir folkloro tyrimų sferoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liuteronų pastoriai etniškai maišytose vietovėse dažnai buvo patys labiausiai išsilavinę žmonės, daug rašę, paliko nemažai autobiografinio pobūdžio užrašų, kuriuos būtų perspektyvu tyrinėti kultūrinės antropologijos požiūriu. Daroma išvadą, kad XVIII a. II pusėje dvasinis gyvenimas Mažojoje Lietuvoje pasižymėjo gyvumu ir turtingumu, o liuteronų dvasininkai darė jam lemiamą įtaką.

ENThe evangelical pastor Siegfried Ostermeyer (1759-1821) wrote an autobiography in 1819, in which he devoted much of its text to his father, evangelical pastor as well, Gotfried Ostermeyer (1716-1800). Both son and father were remarkable by the fact that when they learned the Lithuanian language, they intensively studied it, collected and researched the Lithuanian folklore of Lithuania Minor, released corresponding publications in Lithuanian and German, left manuscripts that are also valuable in a scientific sense. The mentioned autobiography was only in the manuscript for a long time and its text was published in 1994, Vilnius, in the 3rd book of the scientific journal "Senoji Lietuvos literatūra ("The Old Literature of Lithuania"). Regarding the Z. Ostermeyer's autobiography as the source, the article deals with the Evangelical clergy of Lithuania Minor, its attitudes, relation with the Lithuanian language, confessional and other subjects, such as Z. Ostermeyer's controversy with Mielcke's brothers, his attitude toward Ludwig Rhesa and other questions. The author does not analyse the entire source in detail, but selects its separate places, which she interprets in terms of religion and cultural history, in the field of Lithuanian language and folklore research. Attention is drawn to the Lutheran pastors, who often were the most educated people in ethnically mixed areas, by writing a lot they left a number of autobiographic-type inscriptions, which in cultural anthropology point of view would be viable to explore. A conclusion is made that the spiritual life in the second half of the 18th century in Minor Lithuania was characterized by vivacity and richness, and the Lutheran Clergy had a decisive influence on it.