[Tallinn - Riga - Kaunas. Ihr Ausbau zu modernen Hauptstädten 1920-1940]
LTRecenzijoje aptariama Andreaso Fuelbertho knyga „Talinas – Ryga - Kaunas. Jų tapimas šiuolaikinėmis sostinėmis 1920-1940“. Pabrėžiama, kad atsivėrus Rytų blokui ir Baltijos valstybėms tapus Europos Sąjungos narėmis, išaugo Vokietijos susidomėjimas šiuo regionu. Recenzuojama knyga ir yra pirmasis lyginamasis veikalas, aprašantis trijų Baltijos šalių sostinių istoriją tarpukario laikotarpiu. Pažymima, kad autorius siekia palyginti visas tris sostines, tačiau iš pradžių jas aprašo atskirai, o kiekvienai sostinei skirta dalis yra labai nevienodos apimties. Konstatuojama, kad išsamiausiai aprašytas Talinas, o Kaunas – palyginti trumpai. Pažymima, kad taip yra dėl to, jog Kaunas palyginti su Ryga ir Talinu, buvo gerokai mažesnis, nuo kitų dviejų sostinių skyrėsi ir jo gyventojų sudėtis. Pažymima, kad Talinas ir Ryga susidūrė su problema, kaip savo senamiesčius, susijusius su nusigyvenusiais aukštesniųjų sluoksnių vokiečiais, pritaikyti modernių didmiesčių reikmėms ir naujiems politiniams tikslams. Atskleidžiama, kad, skirtingai nuo Rygos ir Talino, Kaune pertvarkos vyko ne senamiestyje, o naujamiestyje. Kaip svarbiausias reprezentacinis pastatas minimas Vytauto Didžiojo karo muziejus ir M.K. Čiurlionio galerija, taip pat Pašto pastatas. Reziumuojama, kad Andreasas Fuelberthas yra istorikas, ir tai ypač justi jo knygoje, kai architektūriniai dalykai, eismo planavimo, statybos istorijos klausimai aptariami per trumpai ar visai neaptariami, užtat labai kompetentingai aprašomi politinių sprendimų priėmimo mechanizmai.
