Wizje litewskiej rodziny narodowej na przełomie XIX i XX wieku

LTStraipsnis skirtas lietuvių tautinės šeimos vizijai XIX ir XX amžių sandūroje. Autorė pažymi, kad susidūrė su istorijos šaltinių trūkumo problema, nes lietuvių inteligentų atsiminimuose apie jų privatų gyvenimą ir šeimą nagrinėjamu laikotarpiu rašoma nedaug, dominavo tautinė tematika ir asmeninės visuomeninės veiklos atskleidimas. Vis dėlto surinkus atskirus fragmentus iš šaltinių pavyko sudėlioti tam tikrą bendresnį vaizdą, kuris pateikiamas kaip rišlus pasakojimas, iliustruojamas lietuvių tautinio judėjimo veikėjų atsiminimų ištraukomis, panaudojant ir jų epistoliarinį palikimą bei dienoraščius. Renkant medžiagą naudotasi ne tik publikuotais šaltiniais (periodine spauda ir kt.), bet ir Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos, Vilniaus universiteteto bibliotekos rankraščių skyriuose saugomais egodokumentais. Lietuvių inteligentų vizijose šeima traktuota kaip priemonė tautos labui skirtoje veikloje siekiant tautinių idealų įgyvendinimo, tačiau tai nebuvo taip lengva pasiekti (išsilavinusių lietuvaičių merginų trūkumas ir kt. problemos). Lietuvai atkūrus nepriklausomybę po I pasaulinio karo tautinių vertybių prioritetas šeimyniniame gyvenime prarado ankstesnį aktualumą.

ENThis article is dedicated to the Lithuanian national family's vision in the juncture of the 19th and20th centuries. The author notes that she encountered the lack of historic sources as the memoirs of Lithuanian intellectuals provide little information about their private lives and families during the period in question, the topics of nationality and personal social activities were predominant. Nevertheless, gathering individual fragments from the sources, a certain more overall view began to emerge and it is presented as a coherent narrative, illustrated by the excerpts from the memoirs of Lithuanian national activists, using their epistolary heritage and diaries. Not only the published sources, such as periodic press, etc., but also ego documents, kept in the manuscript sections of the Vilnius University Library, the library of the Lithuanian Academy of Sciences and the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, were used while gathering the material. In the visions of Lithuanian intellectuals, the family was seen as a means in the national activities, seeking to fulfil the national ideals, however it was not easy to accomplish due to the lack of educated Lithuanian girls and other issues. After the restoration of Lithuanian independence after the World War I, the priority of national values in the family life lost its former relevancy.