LTRecenzijoje aptariama knyga „Europos pakraščių reprezentacijos. Baltijos ir Pietų Kaukazo šalių politika ir identitetas”. Pažymima, kad Rytų ir Vakarų konfliktų pabaiga, dėl kurios Europoje vyko daugybė reformų, lėmė daugybę pokyčių Rytų ir Vidurio Europos valstybėse ir pareikalavo milžiniškų pastangų prisitaikant prie naujų sąlygų. Autoriaus manymu, ypač sudėtinga situacija buvo Baltijos šalyse ir Kaukazo regione dėl pastarųjų geografinės ir politinės padėties. Pažymima, kad šį leidinį inspiravo 2005 metais Jerevane vykusi konferencija „Tapatybė ir politika Armėnijoje“. Pažymima, kad ten skaityti pranešimai buvo išplėsti į straipsnius ir išleisti atskira knyga. Pagrindinė knygos tema yra minėtų šalių bandymai rasti postsovietinę, vadinamąją europinę, tapatybę. Pažymima, kad diskutuojama apie nacionalumo ir europietiškumo reprezentacijas Europos pakraščiuose, apie kultūros ir istorijos vizualizaciją, konstrukciją ir manifestaciją, apie tų šalių šiandieninę kasdienybę ir socialinę praktiką. Konstatuojama, kad dauguma autorių yra etnologai, kultūros antropologai, sociologai, filosofai ir epistemologai, taip pat, kiek tai reikėjo remtis istoriniais šaltiniais, buvo pritraukti istorikai kaip analitikai. Reziumuojama, kad rinkinio straipsniai yra labai skirtingos kokybės – ir dėl pačių autorių skirtingos patirties, ir dėl jų mokslinių interesų skirtingumo. Nepaisant to, pabrėžiama, kad rinkinys leidžia susidaryti vaizdą apie minėtų šalių šiandieninę padėtį įvairiais aspektais.