Darius Staliūnas, Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863

LTRecenzuojama Dariaus Staliūno knyga „Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863“ (Amsterdam/New York, 2007). D. Staliūno knyga apie valdžios nacionalinę politiką apima tik vieną Rusijos imperijos specifinį regioną (vadinamąjį Šiaurės vakarų kraštą) ir trumpą laikotarpį – XIX a. 7-ąjį dešimtmetį. Aptariamas tolesnius tyrimus inspiruojančios knygos įvadas ir kiekvienas skyrius bei pabaigos žodis trumpai juos komentuojant. Pasigendama skyrius apjungiančios tvirtesnės raudonos gijos, kas paaiškinama dviem dalykais: kai kurių atskirų skyrių turinys jau yra buvęs išdėstytas prieš tai autoriaus paskelbtuose straipsniuose, o kita vertus D. Staliūnas priešinasi įsigalėjusiai tezei, esą Rusijos valdžios nuoseklus tikslas kaip politinė linija buvo asimiliuoti kitas nacionalines grupes. Tuometinės rusų biurokratijos oficialiajame diskurse net ir pats „rusifikacijos“ terminas buvo beveik nevartojamas. Recenzijoje atkreipiamas dėmesys į istoriografinę tendenciją imperijų politikos tyrimuose koncentruotis į „veikėjų perspektyvą“ vietoj anksčiau vyravusios „aukų“ perspektyvos. Panašiu keliu eina ir knygos autorius, daug dirbęs su valdžios poziciją išreiškiančiais istorijos šaltiniais, o jo metodinis principas recenzijoje apibūdinamas diskurso analizės terminu. Įžiūrimos galimos Rusijos imperijos vykdytos politikos analogijos su vėlesne vokiečių politika išnaudojant tautinius skirtumus vadinamajame Oberoste, apėmusiame lietuvių ir dalį baltarusių žemių, tačiau tokių platesnių palyginimų D. Staliūnas nedaro.