LTStraipsnyje aptariamos po Antrojo pasaulinio karo perkeltųjų asmenų iš Estijos, Latvijos, Lietuvos į Liubeką problemos. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Vokietijoje buvo tūkstančiai žmonių iš Baltijos šalių, kurie negalėjo ar nenorėjo grįžti į tėvynę. Maždaug 45 proc. jų buvo iš Latvijos, 35 proc. - iš Lietuvos ir 20 proc. - iš Estijos. Didelė dalis perkeltųjų asmenų iš Baltijos šalių pabėgo artėjant sovietų okupacijai, kita dalis buvo Vermachto nariai, daugelis jų savanoriavo vokiečių karinėje tarnyboje. Gana didelė tokių asmenų grupė susirinko Šiaurės Vokietijos mieste Liubeke, tarp jų buvo daug intelektualų ir menininkų. Liubeko gyventojai perkeltųjų asmenų atžvilgiu buvo nepalankiai nusiteikę, kaltino juos didinant nusikalstamumą. Aptariama perkeltųjų asmenų kultūrinė veikla Liubeke, jų įsteigtos organizacijos, jų demaršai prieš Liubeko savivaldos organus. Dauguma perkeltųjų Baltijos šalių asmenų vėliau išvyko iš Liubeko, įsikūrė JAV, kiti 1950 metais gavo teisinį užsieniečių be pilietybės statusą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Iki šiol estai, lietuviai ir latviai vis dar gyvena Vokietijoje kaip užsieniečiai be pilietybės, nebent jie būtų priėmę Vokietijos pilietybę ar savo gimtosios šalies pilietybę. Visiška jų asmiliacija su vokiečiais neįvyko, o kadangi jie turėjo galimybę kurti švietimo ir kultūros įstaigas, jie išsaugojo savo tautinę tapatybę.