Sodybinis ūkis: tapsmas, raida, ateitis
LTVykstant žemes reformai ir kaimo pertvarkai, nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje kartu su ūkininkų ūkiais, žemės ūkio bendrovėmis susikūrė sodybiniai ūkiai Tai - buvusių kolektyvinių ir valstybinių ūkių sudėtinė dalis (asmeninis pagalbinis ūkis), įstatymu įteisinta kaip savarankiškas ūkis ir įkomponuota į kuriamo naujo kaimo sistemą. Straipsnyje nagrinėjamas sodybinio ūkio tapsmo aplinkybės ir priežastys, skatinantys ir varžantys jo plėtrą veiksniai, pateikiami ekonominiai samprotavimai dėl šio ūkio tipo dabarties ir ateities integracijos į Europos Sąjungą sąlygomis. Sodybinis ūkis vertinamas kaip natūrinės ūkinės veiklos darinys, susikūręs kaip šalutinis verslas greta pagrindinio, jo posūkis į prekinę verslininkystę, jam dar esant kolektyvinių ir valstybinių ūkių sudėtyje; sodybinio ūkio virsmas savarankišku ūkiniu dariniu kaimo pertvarkos metais; nagrinėjamos sodybinio ūkio savarankiško gyvavimo vidinės ir išorinės problemos; galimybės išlikti kaip papildomam žemės ūkio verslui greta kitokio pagrindinio verslo (užsiėmimo) plėtros.
ENDuring the process of land reform and country reorganization in Lithuania, after it regained its independence, side by side with other agricultural enterprises, the household farms have been formed as well. The household farm is being considered as a derivative of a natural economy and a secondary business beside the main one (as a personal home farm for a collective farm). Several issues concerning the holding farm are discussed: its turn to commodity or market business, its transformation into a self-dependent economic entity, external and internal problems for its survival, its possibilities to survive as an auxiliary agricultural business beside the development of some other fundamental business.
