Gender differences in subjective well-being and feeling of safety at school: evidence from cross-lagged relations in a 1-year longitudinal sample
LTYra nemažai duomenų apie tai, kaip skirtingi mokyklos aplinkos aspektai sąveikauja su paauglio subjektyvia gerove. Tačiau išlieka klausimas, kas iš nagrinėjamų kintamųjų yra subjektyvios gerovės priežastis, o kas pasekmė. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, koks yra abipusis ryšys tarp paauglių subjektyvios gerovės ir saugumo jausmo mokykloje vienerių metų laikotarpiu. Naudojant Jaunimo pozityvios raidos longitudinio tyrimo I ir II matavimų duomenis siekiama patikrinti, ar saugumo jausmas mokykloje vienerių metų laikotarpiu lemia paauglių subjektyvią gerovę bei ar subjektyvi gerovė vienerių metų laikotarpiu lemia paauglių saugumo jausmą mokykloje. Pasirinktas struktūrinių lygčių modeliavimo abipusio ryšio (angl. cross-lagged) statistinis metodas leidžia kalbėti apie įtakos procesus tarp analizuojamų kintamųjų. Taip pat tyrimo metu norima patikrinti, ar abipusiai ryšiai tarp subjektyvios gerovės ir saugumo jausmo mokykloje yra vienodi vaikinams ir merginoms. Šiuo tikslu palyginti atskirų kelių koeficientai kelio analizės modeliuose vaikinų ir merginų imtyse. Tiriamieji: 1556 devintos–dvyliktos klasės mokiniai, kurių amžiaus vidurkis 16,26 (SD 0,94). Visi šie mokiniai buvo iš 8 Klaipėdos apskrities mokyklų. Tyrime dalyvavo 628 (40,4 proc.) vaikinai ir 928 (59,6 proc.) merginos. Metodikos: subjektyviai gerovei vertinti naudotas Pasitenkinimo gyvenimu klausimynas (Diener ir kt., 1985), kurį sudaro 5 teiginiai. Skalės patikimumas šiame tyrime 0,78 pirmo matavimo ir 0,82 antro matavimo metu. Saugumo jausmas mokykloje vertintas 7 teiginiais (Weissberg, Voyce, Kasprow, 1991). Šios skalės patikimumas 0,83 pirmo matavimo ir 0,78 antro matavimo metu.Tyrimo rezultatai atskleidė, kad merginoms būdingas didesnis nei vaikinams saugumo jausmas mokykloje abiejų matavimų metu bei subjektyvi gerovė antro matavimo metu. Vaikinų tik subjektyvi gerovė pirmo matavimo buvo aukštesnė nei merginų. Analizuojant subjektyvios gerovės ir saugumo jausmo mokykloje stabilumą vienerių metų laikotarpiu, nustatytas vidutinis stabilumas, tačiau merginų imtyje abu šie konstruktai buvo stabilesni nei vaikinų. Analizuojant abipusius ryšius vienerių metų laikotarpiu tarp subjektyvios gerovės ir saugumo jausmo mokykloje, nustatyta, kad tiek vaikinams, tiek merginoms didesnis saugumo jausmas mokykloje po vienerių metų prognozuoja aukštesnę subjektyvią gerovę. Tačiau tik merginų imtyje nustatyta, kad aukštesnė subjektyvi gerovė po vienerių metų prognozuoja didesnį saugumo jausmą. Tolesniuose tyrimuose galėtų būti nagrinėjami kiti veiksniai (pvz., šeimos, asmeniniai ir pan.), kurie paaiškintų, kodėl merginoms, nors ir turinčioms žemesnį nei vaikinai subjektyvios gerovės lygį, subjektyvi gerovė gali būti kaip apsauginis veiksnys didesniam saugumo jausmui mokykloje, o vaikinams ne.
ENSchool is a significant ecology of adolescents’ life and influences strongly their subjective well-being. With the prevalence of violence and bullying at school being high, many students feel unsafe and insecure, which have a detrimental effect for academic achievements, motivation and psychological adjustment. The main purpose of this study is to investigate the cross-lagged relations between subjective well-being and feeling safe at school over one year period among girls and boys. Data used for this research was taken from the on-going Positive Youth Development project.2 Data from 1,556 adolescents was collected. 628 (40.4%) boys and 928 (59.6%) girls, aged 14-18 (M=16.26; SD=0.94), participated in the research. The measures used in this research were the Feeling of Safety at School Scale (Weissberg, Voyce, & Kasprow, 1991) and Subjective Wellbeing Scale (Diener et al., 1985). Data from two measurement points was used in the study. The second measurement took place in a one year period after the first one. The results of the research showed that girls had higher subjective well-being at T2 and feeling of safety at school on both measurement points while boys had higher subjective well-being only at T1; measures of subjective well-being and feeling of safety at school across one year time showed moderate stability in boys’ and girls’ samples however, the stability in the girls’ sample is higher; bidirectional relationship between subjective well-being and feeling of safety at school over a one-year period was established in the girls’ sample while in the boys’ sample only the feeling of safety at school at T1 predicted subjective well-being at T2.
