Kaltės akivaizdoje

LTKiekviena kultūra savaip ir ne vienu būdu kalba apie blogį. Europinėje tradicijoje blogis, be kita ko, suprantamas kaip žmogiškasis arba moralinis blogis, kaip kaltė, tai yra kaip vykdymas to, kas nedora, nederama, ir, priešingai, nevykdymas to, kas yra žmogaus prievolė. Kaltė yra ypatinga žmogiškosios tikrovės apraiška: daiktai ir gyvūnai yra nekalti, kokios blogos bebūtų jų poveikio pasekmės. Senojo ir Naujojo Testamentų Dievas taip pat yra nekaltas, nors klausimas apie blogio kilmę bei jo prasmę sąryšyje su Dievu gali būti ir būna keliamas - tai vadinamosios teodicėjos uždavinys. Net ir žmogaus padaromas blogis ne visas siejamas su kalte: kaltę užtraukia tik tas blogis, kurio priežastis yra sąmoningas žmogaus veiksmas. Nesąmoningai padarytas blogis kaltės neužtraukia. Kaltė yra laisvės suteikiama galimybė. Kas nėra laisvas - nėra ir atsakingas už padarytą blogį, taigi negali būti kaltas. Beje, gali būti, kad kaltė nėra universali samprata. Ši keliais labais bendrais bruožais aptarta europinės kaltės samprata yra prieštaringos istorinės kristalizacijos rezultatas. Kai kuriuos jos aspektus mėginsime pasvarstyti. Vienas iš svarbiausių europinės kultūros būdų kalbėti apie blogį yra vadinti jį nuodėmės pasekme. Nuodėmė yra tam tikras kaltės pavidalas.