LTStraipsnyje aptariama Tillmann Tegeler knyga apie lietuvių partizanų kovą 1944 -1953 metias prieš sovietų valdžią. Pažymima, kad šios kovos tyrinėjimai tapo pagrindiniu lietuvių istorikų dėmesio objektu atgavus Nepriklausomybę. Tačiau konstatuojama, kad pagrindiniai moksliniai, publicistiniai debatai vyksta daugiausia lietuvių kalba, todėl neprieinami Vakarų šalių tyrinėtojams. Pažymima, kad vien dėl to recenzuojama knyga nusipelno ir dėmesio, ir kelia tam tikrus lūkesčius. Pažymima, kad beveik trečdalis knygos skirta Lietuvos istorijai nuo 1918 iki 1944 metų. Recenzento neįtikina autoriaus teiginys, kad šis istorinis pasažas būtų naudingas partizanų kovai nušviesti, juo labiau, kad šioje įžangoje autorius atranda begalę klaidų, netikslumų ir nepagrįstų interpretacijų. Recenzentui kelia nuostabą autoriaus teiginys, kad aptardamas 1939 m. rudenį Pagalbos su Sovietų Sąjunga sutartį, T. Telegeris neatskleidžia pastarosios prievartinio pobūdžio, dargi teigdamas, kad praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje Baltijos šalys pačios siekė suartėjimo su Sovietų Sąjunga. Pažymima, kad aprašydamas 1941 m. birželio sukilimą, autorius pateikia senus duomenis, kuriuos seniai paneigė nauji tyrinėjimai. Pažymima, kad daugumą knygos trūkumų lėmė naudojama antrinė literatūra, kurią daugiausiai sudarė išeivijos leidiniai iki 1990 metų. Reziumuojama, kad dėl begalės klaidų, netikslumų, pasenusių duomenų klaidingų interpretacijų tenka konstatuoti, kad ilgai laukta knyga nuvilia.