LTRecenzijoje aptariamas antrasis „Mažosios Lietuvos“ enciklopedijos tomas, skirtas Klaipėdos kraštui, kuršininkams, lietuvininkams. Knyga parengta grafiškai patraukliai, į jos rengimą buvo įtraukti ir vokiečių autoriai. Labai informatyviuose įrašuose nuosekliai parodoma politinė ir kultūrinė baltų ir Mažosios Lietuvos priespaudos istorija. Enciklopedijos straipsniams būdinga monoetninė polietninės praeities interpretacija ir probleminių istorijos versijų hermetizacija. Dėl šio tendencingumo Lietuvos ir užsienio šalių politiniai įvykiai vertinami taikant nevienodus kriterijus: Rytų ordino siekis plėstis smerkiamas, tačiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekspansijos pastangos Prūsijos ir Baltijos šalyse pristatomos kaip išsivadavimo misija. Atkreipiamas dėmesys, kad geografinis terminas „Mažoji Lietuva“ kartais vartojamas kultūrine vertybine prasme ir tada lietuvių kilmės gyventojų grupei suteikiamas ryškus politinis pranašumas kitų grupių atžvilgiu, o tai lemia atitinkamas istorinių įvykių interpretacijas. Apsisprendimo teisės idėja, kuri visada svarbi Mažosios Lietuvos kontekste, nėra aiškinama pagal demokratinius principus. Pažymima, kad kai kurie istoriniai įvykiai vertinami idealistinėmis moralistinėmis kategorijomis, dėl to atsiranda neobjektyvus jų vertinimas vertinimas, prieštaraujantiems užfiksuotiems faktams, tačiau šios pastabos nemenkina darbo masto ir svarbos.