"Meistras" ir "Pameistrys"

LTStraipsnyje aptariama Cz. Miłoszo poema „Pameistrys“, kaip apvainikavimas pagarbos ženklų, skirtų žymiajam giminaičiui Oskarui Milašiui. Abiem poetams būdingas panašus poetinės vizijos konstravimo metodas, kai mitologizuojama asmeninė biografija, brėžiamos aliuzijos su antikos literatūra Biblijos motyvais; panašus asmeninių išgyvenimų, istoriosofinių koncepcijų ar profetiškų įspėjimų šifravimas simboliais; pesimistinė eilėraščių tonacija, banguojantys vaizdai ir biblinė diskurso stilizacija, net stiliaus ypatumai. Tačiau drauge Miłoszo eilėraščiai neabejotinai išsaugo savo originalumą. Svarbus šios dilemos raktas poema „Pameistrys“, kurioje Miłoszas bando portretuoti savo giminaitį. Poemoje naudojamas sociologinio portreto metodas, kurio principai – ir kūrimas, ir rekonstravimas – atsiskleidžia tiek stengiantis atkurti portretuojamąjį asmenį maksimaliai tiksliai, išsaugant smulkiausius fizinius bruožus, pomėgius ir netgi nuotaikas, tiek modeliuojant jo atvaizdą pagal epochos nuostatas ir laikysenas. Poemos autoriui kartu yra ir kūrėjas personažo, sukonstruoto pagal literatūrinio herojaus pavyzdį, ir tyrėjas, uoliai studijuojantis ezoterinius Oskaro Milašiaus veikalus, vienas mažo jo gerbėjų būrio narių. Jis – ir artimas giminaitis, lankantis tas pačias vietas ir besidalijantis prisiminimais, taip pat poetas, kuris mokosi iš kito poeto. Poema „Pameistrys“ tai savotiškas Oskaro Milašiaus koncepcijų atkartojimas, virtuoziškas hermetinės poezijos pavyzdys, kur svarbiausi dalykai lieka paslėpti, reikalauja papildomų komentarų bei kruopštaus vaizdų ir sąvokų reikšmių šifravimo.