Valstybingumo atkūrimo prorusiškos koncepcijos Lietuvos konservatyviųjų sluoksnių politinėje mintyje 1807-1815 metais

• Kultūros barai. 2003, Nr. 4, p. 76-84
• Kultūros barai. 2003, Nr. 5, p. 75-80

LTStraipsnyje analizuojamos valstybingumo atkūrimo prorusiškos koncepcijos Lietuvos konservatyviųjų sluoksnių politinėje mintyje 1807-1815 metais. Neilgai trukus po Abiejų Tautų Respublikos užgrobimo, 1801 m. Rusijos imperatoriumi tapęs Aleksandras I pradėjo svarstyti įvairias lenktų-lietuvių valstybingumo atkūrimo galimybes. Tai jis darė didžia dalimi įtakojamas Rusijos užsienio ministro pavaduotojo kunigaikščio Adomo Jurgio Čartoriskio. Sąlyginai mažai yra žinoma apie to meto Lietuvos aristokratijos konservatyviųjų sluoksnių atstovų poziciją ir veiklą šiuo klausimu. Ji ypač suintensyvėjo po 1807 m. Tilžės derybų, kurių metu buvo sukurtas naujas politinis darinys – Varšuvos Kunigaikštystė. Bręstant kariniam susidūrimui su Prancūzija ir nebesitikint Varšuvos Kunigaikštystės paramos, imperatorius Aleksandras I ieškojo šalininkų lenkiškosios Lietuvos-Rusios žemių aristokratijos sluoksniuose. Pasitraukus Čartoriskiui, buvo pasirinktas Mykolas Kleopas Oginskis. Jam buvo grąžintas konfiskuotas turtas, suteiktas Rusijos imperijos senatoriaus titulas ir slaptojo tarėjo pareigos. Oginskis nebesitikėjo nepriklausomos Lenkijos atkūrimo padedant Napoleonui, todėl rėmė Rusijos imperatorių. Oginskis užsitikrino kunigaikščių Pranciškaus Ksavero Druckio-Lubeckio, Kazimiero Lubomirskio iš Voluinės, grafo Kazimiero Pliaterio iš Lietuvos ir kitų aristokratų paramą. Jų aplinkoje buvo parengtas 1811 m. gegužės mėn. memorandumas ir spalio mėn. projektas dėl administracinio atskirumo suteikimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėms, kurie taip ir liko neįgyvendinti.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Adomas Jurgis Čartoriskis; Atkūrimas; Konservatizmas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkijos Kongreso karalystė; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lietuvos istorija XIX amžiuje; Valstybingumas; M.K. Oginskio memorandumai; Mykolas Kleopas Oginskis (Michal Kleofas Oginski); Politinė mintis; Prorusiškos koncepcijos; Valstybingumas; Varšuvos Kunigaikštystė; Adam Jerzy Czartoryski; Congress Poland; Duchy of Warsaw; Kingdom of Poland; Konservatism; Lithuanian History of 19th Century; Lithuanian Self-dependence; M.K.Oginski Memorandums; Michal Kleofas Oginski; Polish–Lithuanian Commonwealth; Political Thought; Pro-Russian concepts; Restitution; Self-dependence.

ENThe article analyses the pro-Russian concepts of the restoration of the State in the layers of conservative Lithuanian political mindset from 1807 to 1815. Not so long after the occupation of the Polish–Lithuanian Commonwealth, when in 1801 Alexander I succeeded to the throne of Russian Empire, he started considering various restoration of the Polish-Lithuanian state possibilities. Russia's vice-minister of foreign affairs duke Adam Jerzy Czartoryski, influenced him. Relatively little is known about the position and activity of Lithuanian aristocracy regarding this question. It notably intensified in 1807, after the negotiations in Tilžė, during which a new political formation – the Duchy of Warsaw was created. On the verge of war with France, not expecting support from the Duchy of Warsaw, Emperor Alexander I searched for proponents in the layers of Polish aristocracy from Lithuanian-Russian lands. After the retirement of Czartoryski, Michal Kleofas Ogiński was assigned. He regained his confiscated estate, gained a title of Russian Empire senator, and was assigned to the position of secret advisor. Ogiński stopped expecting the restoration of independent Poland with the help of Napoleon, consequently, he began supporting the Emperor of Russia. Ogiński secured the support of many aristocrats, including Franciszek Ksawery Drucki-Lubecki, Kazimierz Lubomirksi of Volyn and Count Kazimieras Pliateris from Lithuania. In May 1811, they prepared a Memorandum and in October – a project that would grant an administrative autonomy to the lands of the Great Duchy of Lithuania, however, in the end these were not implemented.