Profesorius Petras Šalčius ir jo dienoraštis

LTAkademikas profesorius Petras Šalčius (1893–1958) buvo vienas žymiausių tarpukario Lietuvos ekonomistų, dirbęs akademinį darbą Kauno ir Vilniaus universitetuose. Jis paliko gausų asmeninį archyvą, kurio dalis jau publikuota. Visgi kai kurie vertingi rankraščiai kol kas dar nėra publikuoti. Vienas iš tokių – Šalčiaus dienoraštis, kurį jis ėmė rašyti sulaukęs septyniolikos metų ir su pertraukomis rašė iki gyvenimo pabaigos. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių tarpukario Lietuvos inteligentų dienoraščių. Šalčiaus dienoraštį šiuo metu saugo jo sūnėnas M. Strukčinskas. Straipsnyje aptariama ir publikuojama 1942 m. vasarį rašyta dienoraščio dalis, kurioje Šalčius pateikia savo atsiminimus apie pirmąją sovietinę Lietuvos okupaciją, daugiausia 1940 m. birželio ir liepos mėnesių įvykius. Šie atsiminimai itin aktualūs vertinant Šalčiaus santykį su sovietų valdžia. Juose Šalčius pasakoja apie 1940 m. liepos 5 d. Sovietų Sąjungos ambasados surengtą lietuvių inteligentų susirinkimą, kuriame buvo organizatorių suklaidintas ir pats to nesuprasdamas kartu su kitais susirinkusiaisiais pasirašė po Darbo liaudies sąjungos atsišaukimu, kvietusiu balsuoti už sąjungos iškeltus kandidatus ir tuo būdu paremti jos priešrinkiminę programą. Šis susirinkimas dažnai vertinamas kaip Šalčiaus ir kitų Lietuvos inteligentų kolaboravimo su sovietų valdžia faktas. Vienas iš tokio požiūrio šalininkų – istorikas L. Truska. Visgi detalesnė Šalčiaus atsiminimų ir paties susirinkimo analizė rodo, kad jis nebuvo sovietų valdžios šalininkas ir kolaborantas. Liepos 5 d. susirinkime jis išties buvo suklaidintas.

ENAcademician, professor Petras Šalčius (1893–1958) was one of the most famous Lithuanian economists during the interwar period, who had worked in an academic field at the universities of Kaunas and Vilnius. He has left a rich personal archive and a part of it is already published. However, there are still some valuable manuscripts yet to be published. His diary is one of those. He began writing a diary when he was seventeen years old and continued to do so with intermissions – until death. It is one of the few remaining diaries of Lithuanian intellectuals from the interwar period. Currently, Šalčius diary is at the possession of his nephew M. Strukčinskas. The article discusses and publishes the part of the diary, written in February 1942, in which Šalčius shares his reminiscences of the first Soviet occupation of Lithuania, particularly – the events that occurred in June and July 1940. These reminiscences are highly relevant while assessing his relationship with the Soviet government. Šalčius narrates the gathering of Lithuanian intellectuals, organized by the embassy of the Soviet Union on the 5th of July, 1940, where he and the others were misguided by the organizers to unknowingly sign under Trade Union's proclamation, which invited to vote for the Union's nominees, in this way supporting their prelection program. This gathering is often judged as the evidence of Šalčius and other Lithuanian intellectuals' collaboration with the Soviet government. The exponent of this view is historian L. Truska. Nevertheless, the more detailed analysis of Šalčius reminiscences and the gathering itself reveals that he was not an exponent and collaborator of the Soviet government. At the gathering on the 5th of July he indeed was misguided.