Gender differences in spoken interaction : a contrastive study of English and Lithuanian

LTŠiame straipsnyje, taikant pokalbio analizės ir funkcinės sisteminės lingvistikos metodus, nagrinėjama, kaip moterys ir vyrai konstruoja pokalbį anglų ir lietuvių kalbose. Siekiama nustatyti galimus skirtumus tiek tarp lyčių, tiek tarp skirtingų kalbų raiškos formų. Sociolingvistai atkreipia dėmesį į tai, kad vyrų ir moterų verbalinė raiška remiasi šiek tiek skirtingais kriterijais, kurie gali būti nevienodai interpretuojami priešingos lyties atstovų. Vakarų mokslininkų atlikti tyrimai grindžiami keliomis teorijomis, aiškinančiomis vyrų ir moterų kalbėjimo skirtumus, kurias galima skini į dvi grupes : dominavimo ir dviejų kultūrų teorijos. Pirmosios atstovai teigia, kad vyrų kalbos stilius atspindi jų pranašesnę socialinę padėtį ir lemia dominavimą pokalbio metu. Dviejų kultūrų teorijos remiasi remiasi antropologų teiginiais, kad lyčių socialinis ir verbalinis elgesys pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje, kai mergaitės ir berniukai dažnai žaidžia atskirai, o bendraamžių grupė modeliuoja jų elgesį. Dviejų kultūrų teorija teigia, kad tam tikra suaugusiųjų pokalbio asimetrija atsiranda todėl, kad vyrai ir moterys skirtingai projektuoja pokalbio tikslus, kurių suvokimas susiformavo dar vaikystėje. Šios pakraipos mokslininkai analizuoja ir interpretuoja lyčių tarpusavio nesusikalbėjimo priežastis. Tačiau abiejų anksčiau minėtų teorinių pakraipų mokslininkai vyrų ir moterų kalbėjimo skirtumus linkę interpretuoti nepakankamai atsižvelgdami į situaciją, kontekstą ir pokalbio tikslus. Būtent šie faktoriai gali suponuoti ir net lemti pokalbio partnerių kalbėjimo stilių. Draugiško pokalbio neformali aplinka bei iš anksto neplanuojama tematika gali minimizuoti lyčių kalbinės raiškos skirtumus.Kartu tai pats natūraliausias ir spontaniškiausias sakytinės kalbos žanras, kurio nevaržo pragmatiniai tikslai ir kuriame lyčių kalbiniai skirtumai pasireiškia pačia natūraliausia forma. Straipsnyje nagrinėjami natūralios sakytinės kalbos raiškos ypatumai, lemiantys neformalaus draugiško pokalbio struktūrą Kasdieninis pokalbis, kaip bet kuris diskursas, yra struktūrizuotas ir sąlygojamas tam tikrų taisyklių. Pokalbio dalyviai suvokia jį kaip socialinę veiklą, reguliuojamą abipusiai priimtinų normų, kurios leidžia kalbančiajam reikšti mintis, o klausančiajam suvokti jo intenciją Analizuojamąją medžiagą sudaro keturi angliški ir keturi lietuviški pokalbiai, kuriuose dalyvauja tiek vyrai, tiek moterys, turintys vienodą ar labai panašų išsilavinimą ir darbo patirtį. Siekiama patikrinti ir iš dalies kvestionuoti sociolingvistų teiginius, paremtus ankstesniais tyrimais, kad vyrams būdinga daugiau pertraukinėti, ignoruoti bei ginčyti partnerių pasiūlytas temas, o moterys linkę įtraukti kitus dalyvius, dažniau klausia, įterpia komentarų, rodančių pritarimą, bei vartoja daugiau emocinį atspalvį turinčių žodžių Pagrindinis dėmesys skiriamas šiems kalbinės komunikacijos aspektams: kalbėjimo trukmė, pertraukinėjimai ir kelių pašnekovų kalbėjimas vienu metu, klausimų pobūdis, trumpi atsakymai, klausimai ir emocinė raiška. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų kalba; Kalbinė interakcija; Lyginamoji studija; Lyties dimensija; Lytis; Pokalbis; Sakytinė kalba; Contrastive study; Conversation; English; Gender; Gender dimension; Lithuanian; Spoken interaction; Spoken interraction.

ENThe article sets out to examine the findings reported by sociolinguists that men and women use different conversational styles and that the competitive style with numerous features of dominance is more likely to be used by men. The study is based on a corpus of four English and four Lithuanian everyday conversations. A contrastive analysis of the data from the two languages sets a task to investigate possible manifestations of differences in language use by males and females in the two cultures. It was found that casual talk in mixed-sex groups is to a large extent symmetrical. It is suggested that in everyday conversation differences between male and female speech are minimized. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Komunikacija / Communication
• Kalbotyra / Linguistics