Lietuvos galybės mitologija
LTStraipsnis skirtas Algirdo Juliaus Greimo paskutiniojo mitologijos tyrinėjimo- mito apie lietuvių didikų kilmę iš romėnų – analizei. Pažymima, kad A.J. Greimo archyve išlikę du platesni analizės fragmentai, iš kurių galima spręsti apie svarstymų kryptį ir metodologines nuostatas. Pabrėžiama, kad A. J. Greimas siekė atskleisti genealoginio pasakojimo ideologiją, teigdamas, kad mitinis tekstas gali būti suprastas tik tada, kai jo adresatas turi savo dispozicijoje atitinkamą semantinį kodą, leidžiantį jam iššifruoti gautą tekstą. Reziumuojama, kad lietuvių mitologijos tekstus A.J.Greimas yra skaitęs dvejopai: paradigmiškai ir sintagmiškai. Pirmuoju atveju iš etnografinės medžiagos jis bandė restauruoti senųjų tikėjimų liekanas, slypinčias po krikščionybės apnašomis. Antruoju - siekė atpažinti religiją, kurią išpažino susivienijusi lietuvių bendruomenė tarp 11 ir 15 amžių. Pabrėžiama, kad ryškindamas pasakojimo logiką, A.J. Greimas nesiriboja 16 a. pradžios Lietuvos diduomenės ideologija, mito reikšmės jis ieško ne jį užrašiusiųjų galvose ar išoriniuose kultūriniuose kontekstuose, o jo vidinėje struktūroje. Atskleidžiama, kad Palemono mitologijoje jis įžvelgia ideologiją, padedančią bendruomenei suvokti pačiai save, ją formuojančias jėgas, žemiškojo ir dieviškojo suverenumo santykius. Po paviršiniu pasakojimo lygmeniu- pranešimu apie mitinius pirmeivius, steigiančius miestus, gyvenvietes, teikiančius vardus gamtos objektams, praskleidžiama gilioji struktūra. Konstatuojama, kad Palemono genealogija perskaitoma kaip mitinis lietuvių veržimosi į Rytus įteisinimas.
ENThe article is intended for the exploration of the last mythology analysis by Algirdas Julius Greimas - a myth about the origin of the Lithuanian nobles from Roman. It is noted that there are still two broader fragments of the analysis in A. J. Greimas's archive, from which the direction of discussions and methodological provisions can be seen. Stressed that A. J. Greimas sought to reveal the ideology of the genealogical narrative, arguing that a mythical text can only be understood if its addressee has a corresponding semantic code at his disposal, enabling him to decipher the received text. Summarised that A. J. Greimas has read the texts of Lithuanian mythology in two ways: paradigmically and syntagmatically. With the first case he tried to restore the remains of old beliefs from the ethnographic material, which lie under a Christian scurf. With the second case he sought to recognize the religion, which was professed by the unionized Lithuanian community between the 11th and 15th centuries. It is stressed that by underlining the narrative logic A. J. Greimas does not restrict with the ideology of Lithuanian nobility in the beginning of the 16th century, he searches for the meaning of the myth not in the minds who wrote it or in external cultural contexts, but in its internal structure. It is revealed that in Palemonas's mythology he sees an ideology, which helps the community to realise itself, it forming forces, earthly and divine sovereignty relations. Above the surface of narrative level - the deep structure is unmasked by a report about mythical progressive-minded persons, who established cities, villages and provided names for natural objects. It is stated that the genealogy of Palemonas is read as a mythical validation of the Lithuanian push to the East.
