Падарожжы па Літве ў XVI-XVII ст.: досвед італьянцаў і французаў

LTStraipsnyje analizuojamos keliavimo sąlygos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVII a. Pasinaudota čia viešėjusių amžininkų prancūzų ir italų įvairiais dokumentais: diplomatų, popiežiaus nuncijų ir ambasadorių korespondencija ir kitokiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aprašymais. Italų ir prancūzų dokumentai yra beveik nežinomi Lietuvoje ir Baltarusijoje, o kitų šalių istorikai, tirdami Lenkijos-Lietuvos aprašymus, nekreipė dėmesio į Lietuvos specifiką. Italų ir prancūzų pasirinkimą lėmė tai, kad jie nebuvo tiesioginiai kaimynai ir tai, kad XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūriniai ryšiai su Italija ir Prancūzija buvo intensyviausi nei bet kada. Užsieniečiai amžininkai dažnai palygindavo Lietuvos ir Vakarų Europos kelius. Anot jų, Lietuvoje nebuvo karčiamų, keliai atrodė baisūs, o atstumai milžiniški. Greičiausia keliauti buvo žiemą, kadangi upės, laukai ir pelkės buvo užšalę ir padengti sniegu. O pavasarį keliauti buvo praktiškai neįmanoma. Palyginti skurdus kultūrinis gyvenimas Lietuvoje netraukė užsieniečių, o šie keliavo į Lietuvą tik iš didelio reikalo. Italai ir prancūzai dažniausiai keliavo šiais dviem keliais: Krokuva-Gardinas-Vilnius arba Varšuva-Vilnius. Todėl keliautojams geriausiai buvo pažįstamas „Juodosios Rusios“ regionas. Kelionė iš Varšuvos ar Krokuvos iki Vilniaus galėjo trukti mažiau nei savaitę arba nusitęsti iki kelių savaičių ir priklausė nuo įvairių aplinkybių.

ENThis article analyses travel conditions in the Grand Duchy of Lithuania in 16th-17th centuries. Various documents of visiting French and Italian contemporaries were used in this research: the correspondence of diplomats, Papal Nuncios and ambassadors and other descriptions of the Grand Duchy of Lithuania. The French and Italian documents are little known in Lithuania and Belarus, whereas other historians did not pay attention to Lithuanian peculiarities examining the descriptions of Poland and Lithuania. The decision to choose Italian and French descriptions was based on the fact that they were not direct neighbours and that the cultural relations between the Grand Duchy of Lithuania and Italy and France in 16th-17th centuries were more intensive than ever. Foreign contemporaries often compared Lithuanian and Western-Europe roads. According to them, there were no inns, the roads looked terrible and distances were huge. One could travel fastest in winter, as rivers, fields and marshes were frozen and covered in snow. However, it was practically impossible to travel in spring. A rather poor cultural life in Lithuania did not attract foreigners, who travelled here only when they had no other choice. The French and Italians usually chose the following two routes: Krakow-Grodno-Vilnius or Warsaw-Vilnius. Therefore the region of "Black Ruthenia" was the most familiar to travellers. The journey from Warsaw or Krakow to Vilnius could take less than a week or up to a few weeks, depending on various circumstances.