Zur Stadtentwicklung und zum sozialen und kulturellen Leben Klaipedas 1945-1982

LTStraipsnyje, nepretenduojant į išsamų Klaipėdos visapusiškos istorijos pateikimą, nagrinėjama Klaipėdos plėtra, miesto kasdienybė, nacionalinės sudėties pokyčiai, socialinis bei kultūrinis gyvenimas, švietimo padėtis, tuometinė ideologizacija, religinė situacija mieste 1945–1982 m. laikotarpiu. Dėl karo pasekmių ištuštėjęs miestas sovietinės industrializacijos sąlygomis išaugo nuo 13 500 gyventojų 1945 m. pabaigoje iki 181 000 gyventojų 1980 m. Miesto veidą demografiniu požiūriu lėmė ne tik jame apsigyvenę lietuviai, bet ir daugiau kaip trečdalį miesto gyventojų sudarę atvykę rusakalbiai iš plačiosios Sovietų Sąjungos. Parodomas skirtingas rusakalbių ir lietuvių santykis su Klaipėdos miesto praeitimi, požiūrių į vokišką kultūrinį paveldą skirtumai. Jie negalėjo itin laisvai pasireikšti, kadangi oficialiai buvo laikomasi sovietinės ideologijos reikalavimų pervardinant senąsias gatves, įmones ir t. t. Nagrinėjamu laikotarpiu Klaipėdoje nebuvo savarankiškai veikiančios aukštosios mokyklos, tik keli aukštųjų mokyklų filialai su palyginus nedideliu studentų skaičiumi. Dėl to į techniką ir prekybą orientuotam industriniam miestui, įgavusio sovietiniam laikotarpiui būdingų bruožų, truko humanitarinės dvasios. Atliekant tyrimą remtasi sovietmečio publikuotais ir archyviniais šaltiniais, atsijojant faktus nuo perdėtai ideologizuoto jų pateikimo, duodant naujus vertinimus bei apibendrinimus iš laiko perspektyvos.

ENThis article examines the development of Klaipėda, the everyday life of the city, the change of its ethnic constitution, its social and cultural life, education, ideologization at that time and religious situation in the city in 1945-1982, without seeking to provide an in-depth overview of the whole history of Klaipėda. The city, half empty as a consequence of war, in the context of the Soviet industrialization grew from 13 500 residents in the end of 1945 to 181 000 residents in 1980. Demographically, the city was defined not only by Lithuanian residents, but also Russian-speaking people from the Soviet Union, comprising more than a third of city residents. Different attitudes of Russian and Lithuanian residents towards the history of Klaipėda as a city, their different views on the German cultural heritage are shown in this article. Due to the official compliance with the Soviet ideology renaming the old streets, companies, etc., these views could not be expressed freely. During the discussed period, there were no autonomous higher education institutions, only several branches with a rather small number of students. Therefore, the machinery-and-commerce-oriented industrial city with a certain character of the Soviet period was lacking the humanist spirit. This research is based on the Soviet published and archival sources, separating facts from their ideologically over exaggerated presentation and providing their new assessments and conclusions from the perspective of time.