Nuo realybės prie įvaizdžio
LTRecenzijoje aptariamas J. Baranovos sudarytas straipsnių rinkinys anglų kalba „Lietuvos filosofija: asmenys ir idėjos“. Konstatuojama, kad nuosekliai perskaičius šią knygą galima susidaryti vaizdą apie Lietuvos filosofinės minties formavimąsi ir plėtrą: pradedama nuo Lietuvos valstybės pirmųjų žingsnių, savitos mitologijos, lietuvių tautos ir tautinės sąmonės susiformavimo, apžvelgiamas Lietuvos universitetinis laikotarpis, idėjų plitimas, rengiamų paskaitų kursai, aptariama tarpukario filosofinė mintis ir baigiama šiuolaikine filosofija. Recenzentė pažymi, kad skaitant leidinį apima keistas jausmas: lyg nepatogumas, lyg apgailestavimas, jaučiamas beveik kiekviename straipsnyje, dėl to, kad kaip tauta esame kultūriškai pavėlavę ir, atrodytų, iki šiol vėluojame: ilgiausiai išlaikyta pagonybė, vėliausiai tapome krikščionimis, ilgai buvome okupuoti. Teigiama, kad tarpukario tekstuose, palyginti su šiuolaikinių filosofų tekstais, būta daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau tikėjimo žodžio galia, ypač švietėjišku jo paveikumu. Recenzentės manymu, tai gali būti ir požymis, kad šis leidinys iš tikrųjų yra labai šiuolaikiškas, atspindintis visuomenės nerimą, individualizacijos siekimą, savo autentiškumo paieškas. Pažymima, kad leidinys akademiškas ir solidus, vientisas ir informatyvus, struktūriškai kiek senamadiškas, bet reflektyvus. Reziumuojama, kad straipsnių rinkinys yra unikalus, provokuojantis, todėl svarbus Lietuvos filosofijai ir kultūrai bei informatyvus kitakalbiams, studijuojantiems Lietuvos filosofiją.
