LTRecenzijoje aptariamas W. Benzo, K. Kwieto ir J. Matthäu parengtas dokumentų rinkinys apie tautų žudynes 1941-1944 metais Baltijos šalyse ir Baltarusijoje. Itin kokybiškai parengta knyga mažiausiai primena dokumentų dėlionę, o veikiau laikytina prasmingu ir išbaigtu nacionalsocialistinės naikinimo politikos paveikslu. Pažymimas trijų knygos rengėjų didžiulis darbas, surandant dokumentus Vokietijoje, JAV ir Izraelyje, tačiau ypač didelę vertę knyga įgauna dėl surinktų ištraukų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos archyvų. Kalbinės problemos ir palyginti senoviška infrastruktūra pareikalavo ilgo rengėjų darbo. Pagrindinis rinkinio akcentas – žudikiška vokiečių okupacijos politika, ypač nukreipta prieš žydų populiaciją Ostlando reichskomisariate. Atskleidžiami vokiečių elito planai, pirmoji ir antroji žudynių bangos 1941 ir 1942-43 metais ir paskutinis – koncentracijos stovyklų etapas. Konstatuojama, kad pagrindinis dėmesys skiriamas getų sistemai, o koncentracijos stovykloms skirtas skyrius tėra epilogas, kuriam derėjo skirti daugiau dėmesio, nes tai būtų leidę susidaryti nuoseklesnį vaizdą apie laikotarpį nuo 1941 metų iki 1944 metų. Žala, padaryta pirmiausia žydų gyventojams, pateikiama tiesmukai, be diskursyvaus komentaro. Tačiau nereikšmingi trūkumai nemenkina atlikto didelio darbo, tinkamo šaltinių ir iliustracijų pasirinkimo, todėl vienintelis priekaištas recenzuojamai knygai gali būti tik tai, kad ji yra per trumpa.