LTRecenzuojama Alfonso Eidinto, Vytauto Žalio, Alfredo Seno knyga „Lithuania in European Politics. The Years of the First Republic, 1918–1940“ (New York, 1997). A. Eidinto rašytuose skyriuose koncentruojamasi į Lietuvos 1918–1940 m. vidinį gyvenimą, V. Žalys labiau užsiėmė Lietuvos užsienio politikos bei tarptautinės padėties atskleidimu. Įvadinę ir baigiamąją dalį parašė amerikietis A. E. Senas (A. E. Senn). Knyga skirta 1918–1940 m. laikotarpiui, bet joje yra ir skyrius, skirtas lietuvių modernios tautos susiformavimui XIX a., o gale – skyrius Lietuvos istorinei raidai po 1940 m. iki valstybingumo atkūrimo 1990 m. Toks platesnis požiūris leido autoriams savaip įprasminti nepriklausomybės laikotarpį. Abejojama A. E. Seno koncepcija, pagal kurią Lietuvos valstybę sukūrė ne lietuvių nacionalinis judėjimas, o daugiau išoriniai veiksniai. Tokia pozicija leidžia amerikiečių istorikui žvelgti į problemą „iš šalies“ atsiribojant nuo lietuviškų sentimentų. A. Eidinto pozicija yra kitokia, jis lieka aprašomų įvykių „viduje“ registruodamas faktus ir jų seką, nebandydamas išaiškinti kai kurių komplikuotų dalykų, pavyzdžiui, prieštaravimo tarp Vasario 16-osios akto demokratinių principų ir realios tautinės padėties, kai lietuviai vargu ar sudarė pusę gyventojų 4 gubernijose, kurių pagrindu norėta atkurti valstybę. V. Žalio stiliui būdinga vengti intravertiškumo, tačiau apibendrindamas jis neišvengia tendencingų apibendrinimų. Nepaisant 3 autorių skirtingų stilių, pasitaikančių klaidų ir tendencingumo, knyga yra laikoma vykusiu projektu apie XX a. Lietuvą.