Другая Паўночная вайна і апошняя шведская аперацыя ў ВКЛ: аблога Берaсця 1657 г. і спрэчка за места
LTStraipsnyje analizuojama 1657 m., vadinamojo Švedų tvano metu, įvykusi Brastos tvirtovės apgultis ir vykę ginčai dėl miesto valdymo. 1657 m. gegužės 11/21 d. Švedijos ir jos sąjungininkų kariuomenė apgulė tvirtovę, kuri po penkių dienų kapituliavo. Dėl miesto valdymo kilo daug nesutarimų tarp Švedijos, Transilvanijos, Ukrainos kazokų ir Bogušo Radvilos kariuomenių, tačiau miestas nebuvo nuniokotas. 1657 m. rudenį kardinaliai pasikeitė situacija - Švedija neteko sąjungininkių ir atitraukė savo kariuomenę iš Abiejų Tautų Respublikos teritorijos. Todėl Brastos karinė operacija žymi Švedijos dominavimo pabaigos Rytiniame Baltijos jūros regione pradžią. Oficialioje šių dienų Baltarusijos istoriografijoje 1657 m. įvykiai pristatomi klaidingai. Teigiama, kad švedai apiplėšė ir nuniokojo Brastą, sudegino didžiąją dalį buvusių pastatų. Iš tikrųjų, Brastą sudegino ne Švedijos, o Maskvos kariuomenė, vadovaujama Ivano Chavanskio. Amžininkų liudijimai byloja, kad po 1660 m. sausio mėnesio šturmo Brastoje neliko nei vieno sveiko ir nesudegusio pastato. Tuo tarpu Baltarusijos istoriografijoje istorinė kaltė už tai primetama Švedijai. Toks istorijos falsifikavimas atsispindi ir bendrame Švedijos karalystės dalyvavimo XVII a. vidurio kare vertinime. Tokiu būdu siekiama parodyti, kad neva visų pirma kraštą niokojo Vakarų Europos valstybių kariuomenės. Straipsnyje publikuojami Brastos tvirtovės ir miesto planas.
ENThe article analyses the siege of the Brest Fortress, that took place in 1657, during the so-called (Swedish) Deluge, and disputes over the governance of the city. On May 11-21, 1657, Swedish army and its allies surrounded the fortress, which capitulated five days later. The governance of the city has caused a lot of controversy between the army of Sweden, Transylvania, Ukrainian Cossacks and Bohusz Radziwill, but the city was not damaged. In the autumn of 1657, the situation has changed dramatically - Sweden has lost allies and has withdrawn its army from the territory of the Polish–Lithuanian Commonwealth. Therefore, Brest's military operation marks the beginning of the end of the Swedish dominance in the eastern Baltic Sea region. In the official Belarusian historiography, the events of 1657 are presented incorrectly. It is said that the Swedes had robbed and ruined Brest, burned most of the existing buildings. In fact, Brest was burned not by the Swedish but by the Moscow army, led by Ivan Khovansky. The testimonies of contemporaries testify that after the attacks that took place in January, 1660, there were not a single building left in Brest that would not have been destroyed or burned down. Meanwhile, Belarusian historiography places the historic blame on Sweden. This falsification of history is also reflected in the overall evaluation of the fast that the Kingdom of Sweden participated in war that took place in the middle of the 17th century. In this way, the aim is to show that it was the armies of the Western European countries that supposedly were the first to ruin the country. The article provides the city plan and the plan of the Brest Fortress.
