Sarcevičienė, Jolita. Lietuvos didikės proginėje literatūroje: portretai ir įvaizdžiai
LTRecenzuojama Jolitos Sarcevičienės knyga „Lietuvos didikės proginėje literatūroje: portretai ir įvaizdžiai“ (Vilnius, 2005). Knygoje nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikių įvaizdžio tema priklauso Europos istoriografijoje populiariai visuomeninių idealų, stereotipų ir identiteto tyrimų krypčiai. Knygą sudaro ne tik Sarcevičienės atliktas tyrimas, bet ir su juo susijusių šešių pasakojimų apie įvairių LDK didikių mirtį publikacija. Recenzentė teigiamai įvertina autorės pasirinkimą publikuoti šiuos pasakojimus, tačiau pastebi, kad nebuvo aptarti publikavimo principai, nepateikti svarbiausi duomenys apie publikuojamus pasakojimus. Atkreipiamas dėmesys, jog monografijoje su nagrinėjama tema susijusi istoriografija aptarta paviršutiniškai, nesugebėta tinkamai pagrįsti pasirinktų chronologinių rėmų, kai kurie pateikiami duomenys netikslūs. Recenzentė kritiškai vertina autorės požiūrį apie XVI–XVII a. moterų „socialinį vaidmenį“ visuomenėje, kadangi to meto moterų veikla buvo sutelkta ne į visuomenę, o į šeimą. Autorė dėmesį sutelkia į katalikų ir protestantų kurtas panegirikas, tačiau ignoruoja stačiatikių ir unitų kūrinius. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog knyga perkrauta šaltinių ir literatūros citatomis. Recenzentė pritaria kai kuriems autorės išdėstytiems teiginiams, o apibendrindama savo pastebėjimus recenzuojamą knygą vertina kaip vertingą darbą. Tačiau tuo pačiu pastebima, kad tyrimas nėra iki galo išbaigtas, kai kurie svarbūs klausimai nebuvo paliesti.
