Tvarkinga istorijos filosofijos tradicijų ir kritikų rikiuotė

LTRecenzija skirta J. Baranovos knygai „Istorijos filosofija“ aptarti. Teigiama, kad recenzuojama knyga pasižymi daugeliu sveikintinų bruožų, kuriais turėtų pasižymėti geras panašaus pobūdžio vadovėlis, nes visa knyga turi labai aiškiai apibrėžtą struktūrą, nuosekliai skaidomą į smulkesnius skyrius. Pažymima, kad recenzuojamos knygos autorė sugeba dėstyti mintis aiškia, skvarbia ir akademiniu žargonu neperkrauta kalba. Konstatuojama, kad specialios terminijos išsaugoma tik tiek, kiek jos būtinai reikia, kad akademinis pasakojimas nevirstų pigiu žurnalistiniu komentaru, knygos tekstas sklandus, grakštus ir patrauklus. Išsaugodama nuomonės perteikimo taktą ir išlaikydama individualią kalbinę raišką J. Baranova sugeba sukurti nepretenzingą, jaukiai subjektyvų, tačiau ne subjektyvistinį diskursą. Vertindamas knygą vizualinės kultūros požiūriu, recenzentas pažymi, kad J. Baranova sėkmingai susidorojo su iliustracijomis, pateikdama kiekvieno pristatomo autoriaus nuotrauką ar paveikslą bei parinkdama prasmingus, savaip humanizuojančius filosofinį diskursą, dailės kūrinius, kuriais pradedamas kiekvienas skyrius. Reziumuojama, kad savo turiniu, sistemišku dėstymu, pateikiamos medžiagos apimtimi, o ir bendros parengimo kultūros prasme J.Baranovos „Istorijos filosofija" gerokai pranoksta daugelį pastaraisiais metais Lietuvoje išleistų humanitarinės pakraipos vadovėlių aukštosioms mokykloms. Teigiama, kad jame išskleista plati mąstymo ir idėjų panorama bus naudinga ir filosofijos, ir istorijos studentams kurdama bendrą erdvę tolesnei šių akademinių disciplinų santykių raidai.