Istorinės komparatyvistikos iššūkis
LTRecenzuojama Sauliaus Pivoro knyga „Lietuvių ir latvių pilietinės savimonės raida“ (Kaunas, 2000). Knygoje taikomas komparatyvistinis metodas ir lyginama dviejų tautų – lietuvių ir latvių – pilietėjimo procesas. Tyrimo originalumas pasižymi tuo, kad pirmą kartą Latvijos istorijos procesai lyginami su Lietuvos istorija. Nemenkinant atlikto tyrimo svarbos ir naujumo, recenzijoje išsakomos kelios pastabos. Knygoje teigiama, kad lietuvių valstiečių socialinė tapatybė dažniausiai apsiribojo etniniais-regioniniais dėmenimis, tačiau neatkreiptas dėmesys į labai svarbų konfesinį aspektą. Jis galėjo būti svarbiausiu valstiečius ir bajorus vienijančiu veiksniu Lietuvoje ir tuo pačiu skiriantis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos gyventojus. Sunku sutikti su teiginiu, kad konfliktas tarp latvių ir baltvokiečių Latvijoje buvo suprogramuotas daugelio objektyvių veiksnių, o konfliktas tarp lietuvių ir lenkų Lietuvoje iškilo kaip Rusijos politikos padarinys. Įvaryti pleištą tarp lietuvių ir lenkų Rusijos valdžia bandė visą XIX a., bet pavyko tik XIX a. pabaigoje. Visgi, lietuvių-lenkų konfliktą lėmė susiformavusi nauja kultūrinė situacija. Tuo metu formavosi naujas lietuvių identitetas pagrįstas kalba, o tokioje situacijoje lietuvių ir lenkų keliai išsiskyrė. Knygoje šis svarbus momentas yra apeinamas. Be to, taikant lyginamąjį metodą buvo palyginta būsena, bet ne jos transformacijos. Tai būtų leidę iškelti faktus, kurie viename ar kitame procese turėjo lemiamą įtaką.
