Šeimų tyrimas žemėlapio metodu: naujas žinojimas ir kokybinio tyrimo kalbėsena

LTRecenzijoje analizuojama Irenos Juozeliūnienės ir Lauros Kanapienienės knyga „Šeimos žemėlapio metodas. Mokomoji knyga socialinių mokslų studentams“, 2012 m. išleista Vilniaus universiteto leidykloje. Ji turi visus reikalingus mokomajai knygai atributus. Edukaciniais ir moksliniais tikslais bei atliktos analizės gilumu ši knyga orientuojasi į pakankamai aukšto intelektualinio lygio skaitytoją, turintį nemenką sociologijos teorijų ir metodologijos žinių bagažą. Knyga yra originali ir vertinga pristatomu metodu, kurio taikymas išplečia šiuolaikinio žinojimo apie šeimą ribas. Šeimos žemėlapio metodu grindžiama atvira šeimos samprata. Skaitytojui išsamiai pristatomas pats metodas, analizuojama ir kritiškai vertinama jo taikymo patirtis, atskleidžiama jo vieta šeimos sociologijos bei kokybinių šeimos tyrimų kontekste. Pirmojoje dalyje, skirtoje kokybinių šeimos tyrimų apžvalgai, pažymima jų įvairovė ir vieta kokybinių tyrimų metodologijoje. Kituose knygos skyriuose logiškai pereinama prie paties aptariamojo metodo. Knygos autorės apibrėžia sąvokų ir sampratų žemėlapių ypatumus. Pastarieji leidžia vizualizuoti tiriamojo žinojimą, patirtį, atminties įvykius. Konkretūs pavyzdžiai iliustruoja metodo galimybes. Analizuojami pakartotinės santuokos, atotolio šeimų ir kiti tyrimai. Apsiribota kai kurių pavyzdžių įvardijimu, bet ne pristatymu skaitytojui. Knyga akademinei visuomenei ir plačiajam skaitytojų ratui pristato skandinaviškąjį ir Vakarų šeimos sociologijos diskursą bei inovatyvius tyrimų metodus.