Der Neumann-Sass-Prozess 1934
LTStraipsnyje atskleidžiamas lietuvių tarybinės istoriografijos tendencingumas nušviečiant Noimano–Zaso teisminį procesą, parodomi lietuvių istoriografijos pasikeitimai šiuo klausimu po 1990 m., visų pirma, po 1993 m. pasirodžiusios Vytauto Žalio monografijos „Kova dėl identiteto. Kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdoje 1923–1939 m.“. Aptariama ir vokiečių istoriografija nagrinėjamu klausimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pilnam problemos ištyrimui trūksta svarbių šaltinių, mat 1942 m. nacių okupantai iš Kauno išvežė bylos dokumentus į Vokietiją, jie iki šiol nerasti. Neturint tokio svarbaus šaltinio sunku pasakyti ką nors naujo. Vis dėlto rasta naujų aspektų, kurie leidžia papildyti tiriamą problematiką. Konkrečiai analizuojami klausimai, kaip ilgai Lietuvos saugumo organai rinko medžiagą apie nacistinių organizacijų veiklą Klaipėdos krašte ruošiantis teisminiam procesui, kaip tautininkų valdžia Klaipėdos krašto politikos klausimu ieškojo paramos užsienyje, kaip bylos nagrinėjimą teisme priėmė lietuvių visuomenė. Atliekant tyrimą naudoti Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentai, to meto periodinė spauda ir kita publikuota medžiaga. Aptariant lietuvių visuomenės reakciją pažymima, kad Noimano–Zaso procesas buvo nelygios kovos su Vokietija epizodas, kuriame Lietuva buvo priversta politiškai kapituliuoti ir nuteistuosius palyginus greitai paleisti. Tai paveikė lietuvių visuomenės elgseną antivokiškų nuotaikų sustiprėjimo prasme, kas jautėsi okupavus naciams Lietuvą II pasaulinio karo metais.
ENThe article reveals the tendency of the Soviet historiography of Lithuania, while exposing Noimanas-Zasas judicial process. The changes of the historiography of Lithuania are presented after 1990, firstly, the monography „Kova dėl identiteto. Kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdoje 1923–1939 m.“ by Vytautas Žalys, published after 1993. Also, the German historiography is discussed in the sense of the matter. The focus is on the lack of the important sources in order to fully analyse the problem, because in 1942, the Nazis occupants exported the documents of the case to Germany and they are still not found. It is hard to present new information, when this important source is missing. However, the new aspects, which let to supplement the investigated problem, are found. Specific questions are analysed: how long did the organs of the Security of Lithuania collected the material about the activity of the organisations of Nazis in the region of Klaipėda, while preparing for the judicial process; how did the national government searched for the support abroad on the political issue of the region of Klaipėda; how did the Lithuanian society accepted the hearing in the court. The documents of the Office of the Chief Archivist of Lithuania, periodical press of that time and other published material was used in the research. While discussing the reaction of Lithuanian society, it is noted, that the process of Noimanas-Zasas was the episode of an unequal fight with Germany, when Lithuania was forced to politically capitulate and to quickly release the convicted. It affected the behaviour of Lithuanian society in the sense of the increased anti-Germanic mood, which was felt when Nazis occupied Lithuania in the World War II.
