Метафизика поэзии Юргиса Балтрушайтиса

LTStraipsnyje apmąstoma metafizika Jurgio Baltrušaičio poezijoje. Metafizika čia – bendrinė sąvoka, nurodanti į tai, kas nepažinu. Nuolatinė metafizinė įtampa jaučiama tiek rusų, tiek lietuvių kalba parašytuose Baltrušaičio kūriniuose. Rusiškuose eilėraščiuose ryškiau orientuojamasi į filosofinę tradiciją, religinę filosofiją, kurią atstovauja V. Solovjovas ir N. Berdiajevas. Lietuviškoje poezijoje labiau jaučiama Biblijos ir žemdirbiškosios kultūros patirtis, sukaupta liaudiškos ištarmės, patarlių. Iš vienos pusės metafizinė poezija siejasi su filosofine mintimi, ieškančia atsakymų į svarbiausius žmogiškosios būties klausimus, iš kitos – su religine poezija. Poetinė Baltrušaičio metafizika reiškiasi kaip pastanga peržengti ribą, išgirsti, išvysti tai, kas negirdima ir nematoma. Metafizinė rusiškosios poezijos prasmė formuojasi tarytum iki kalbos: kalba tampa prasmės vartais, už kurių lieka aukštesnis pasaulis. Baltrušaičio eilėraščiai savo vidine sutelktimi, kreipimusi į virš žmogaus esančią jėgą, artimi maldai – ši jėga yra Dievas, nepaliaujantis būti ir metafora–simboliu. Tai, ką galima vadinti metafizine Baltrušaičio išmintimi, susiję su gilumine gamtos pajauta, su patirtimi, išgyventa Tėvynėje pačiais ankstyviausiais savo gyvenimo metais ir niekada nepamiršta. Metafizinis jausmas liudija apie dvasinę realybę, apimančią daugiau, nei konkreti religija ar tikėjimas. Poetinis Baltrušaičio pasaulis yra neaprėpiamas, kosminis, valdomas vienatinio principo, kuriame visa, kas egzistuoja, turi savo paskirtį, tikslą, likimą ir prasmę.

ENThe article discusses metaphysics in the poetry by Jurgis Baltrušaitis. In here, metaphysics is a generic term, which indicates what is unknowable. Permanent metaphysical tension is discovered in both Russian and Lithuanian work by Baltrušaitis. The Russian poems emphasises the philosophical tradition, religious philosophy, which is represented by V. Solovyov and N. Berdyaev. Lithuanian poetry highlights Biblical and agricultural experience, which is gathered in folk dialect, proverbs. On one hand, metaphysical poetry is related to the philosophical idea, which is searching for the answers to the most important earthly existence questions. On the other hand, it is related to religious poetry. Poetic metaphysics of Baltrušaitis manifests as an effort to cross the line, to hear, to see what is inaudible and invisible. The metaphysical meaning of Russian poetry forms as if until the language: the language becomes the gates of the meaning, behind which the upper world remains. The poems of Baltrušaitis are close to the prayer with their inner concentration, the appeal to the power above the human – this power is God, who always is a metaphor-symbol. This, what can be called metaphysical wisdom of Baltrušaitis, is related with the deep sense of nature, with experience, which survived in the Homeland on the earliest years of his life and never forgotten. Metaphysical feeling testifies spiritual reality, which involves more that specific religion or belief. Poetical world of Baltrušaitis is immense, cosmic, controlled by a single principle, in which everything that exists has its own purpose, aim, destiny and meaning.