La Langue lituanienne vue par les linguistes français
LTStraipsnyje aptariama lyginamosios kalbotyros raida ir prancūzų lingvistų susidomėjimas lietuvių kalba. Lyginamosios kalbotyros pradininku vadinamas vokiečių tyrinėtojas Maxas Mulleris, išplėtojęs sanskrito ir indoeuropiečių kalbų studijas, kurioms duris atvėrė svarbiausi Europos universitetai. Tai – svarbus lyginamųjų lietuvių kalbos tyrimų etapas. Susipažinę su iškilių užsienio kalbininkų tyrimais, lietuviai pradėjo daugiau domėtis gimtąja kalba. XIX a. pab. Paryžiuje buvo įkurtas lyginamosios kalbotyros centras, kuris skatino lietuvių kalbos tyrimus. Ferdinandas de Saussure’as (1857–1913) buvo lituanistikos studijų pirmtakas Prancūzijoje. Lietuvių kalbotyrai ypač vertingi kirčiavimui skirti jo darbai. Jo tyrinėjimus tęsė Antoine’as Meillet (1866–1936), kuris neparašė reikšmingų veikalų, tačiau savo darbuose lietuvių kalbą siejo su kitomis indoeuropiečių kalbomis. Jis lankėsi Lietuvoje, susitiko su iškiliais lietuvių kalbininkais, skaitė pranešimus konferencijose apie lietuvių kalbos vaidmenį indoeuropiečių kalbotyroje. Taip pat pažymėtini prancūzų kalbininkų Robert’o Gauthiot ir Josepho Vendryeso tyrimai bei indėlis į lietuvių kalbotyros istoriją. Raymondas Schmittleinas (1901–1974) yra vienas didžiausių Lietuvos ir Latvijos kalbos, istorijos ir kultūros žinovų. Prancūzų kalbininkai tęsia lietuvių kalbos tyrimus, o lietuvių kalbos mokymus organizuoja Paryžiaus Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas.
