Erinnerung an Christian Donalitius (1714-1780), den preußisch-litauischen Poeten
LTDarbe filologiniu istoriniu požiūriu bandoma apžvelgti K. Donelaičio kūryba ir gyvenimas, taip pat nagrinėjami kai kurie apie jį rašę autoriai. Analizuojamas J. Bobrovskio eilėraštis „Tolminkiemio kaimas“. Keliamas klausimas apie Tolminkiemį – jo pavadinimą, istoriją, itin akcentuojant liuteronų tikėjimo problemas. Trečias darbo skyrius bando atsakyti į pavadinime iškeltą klausimą, kas buvo K. Donelaitis. Autorius pateikia pavardės genealogiją, K. Donelaičio biografiją, jo studijų metų aplinką, konfliktus tarp pravoslavų ir pietistų. Aprašoma K. Donelaičio kaip Tolminkiemio klebono veikla. Aptariant K. Donelaičio kūrybą, pažymima, kad jam gyvam esant jo darbai nebuvo spausdinti. Aprašomas jo kūrinių likimas, „Metų“ leidimas, poemos dalių pavadinimų klausimai. Atskira darbo dalis skirta hegzametro trumpam įvadui nuo „Iliados“ ir „Odisėjos“ laikų. Atpasakojamas „Rudens gėrybių“ siužetas su gausiomis citatomis, paaiškinimais. Klausiama, koks buvo K. Donelaitis kaip poetas. Autoriaus manymu, pirmiausia jis buvo liuteronų pastorius – poetas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: protestantų dorybių iškėlimu, moralizavimu, taip ir neperžengęs tikėjimo nubrėžtų rėmų. Aptariamos jo pasakėčios, „Metų“ vertimas į vokiečių kalbą, K. Donelaičio jubiliejaus minėjimas ir jo įamžinimas. Pabaigoje grįžtama prie J. Bobrovskio romano „Lietuviški fortepijonai“ ir K. Donelaičio portreto jame, plačiau sustojant prie K. Donelaičio pavardės sulotyninto varianto. Prieduose pateikiama gausi bibliografinė medžiaga apie K. Donelaitį.
