LTRecenzuojama Timothy Snyder knyga „Bloodlands. Europe Between Hitler and Stalin“ (London, 2010). Knyga sukėlė daug diskusijų akademiniame pasaulyje. Dalis kritikų veikalo liniją, parodančią Hitlerio ir Stalino interakciją vykdant terorą okupuotose žemėse, suprato kaip provokaciją. Nacių vykdytą Holokaustą, kitas jų masines žudynes ir Stalino terorą apmąstyti paraleliai nėra dar taip įprasta, nes Vakaruose egzistuoja jau iš anksčiau suformuotas požiūris, kad tai trys skirtingos istorijos, nors jos ir sutapo laikotarpio prasme ir nėra nutolusios geografinės erdvės požiūriu. T. Snaiderio tema yra Hitlerio ir Stalino politiškai motyvuotos masinės žudynės palei Šiaurės–Pietų ašį į Rytus ir į Vakarus nuo Hitlerio–Stalino pakto demarkacinės linijos. T. y. toje erdvėje, kurioje vokiečių ir sovietų viešpatavimas ne vieną kartą vienas kitą pakeitė, ir kurioje tos žudynės vyko. Šios „kruvinų žemių“ (angl. Bloodland) problematikos sisteminis nagrinėjimas tampa įmanomu panaudojant regiono šalių istoriografijas, bet kartu ir pakylant virš jų ribotumo kai apsiribojama tik viena ar kita šalimi, vienos ar kitos eksterminacijos tyrimu. Nepaisant tam tikrų galimų paralelių su bandymais reliatyvizuoti Šoa autorius vadovaujasi mokslinio tyrimo dalykiniais kriterijais, atskleisdamas žydų masinių žudynių išskirtinumo priežastis. Recenzijoje atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos faktinius netikslumus, nesutapimus, o taip pat perdėtus supaprastinimus, atsirandančius dėl autoriaus siekio lapidariai suformuluoti teiginius.