Socialinės segregacijos įtampos Neringoje: ką "invazinio" etiketė padeda suprasti apie socialinės, simbolinės ir fizinės erdvės ryšius?

LTŠiame straipsnyje nagrinėjamos socialinės įtampos, kylančios dėl gilėjančios socioerdvinės segregacijos Kuršių nerijoje. Analizė parodo ribotą džentrifikacijos ir jos išvestinių sąvokų bei jas lydinčių analitinių argumentų aiškinamąją galią. Remiantis Neringos miesto atvejo studija, kurios pagrindą sudaro jos senbuvių ir naujakurių būsto istorijų tyrimas, atskleidžiami kontekstiniai vietos niuansai, svarbūs siekiant tiksliau atskleisti socioerdvinės segregacijos patyrimus, jų priežastis ir pasekmes. Šios vietovės senbuviai susiduria su vietos simbolinę reikšmę keičiančiais gyvenimo būdo pokyčiais ir patiria simbolinio išstūmimo jausmus. O naujakuriai patiria socialinės integracijos sunkumų, kuriuos žymi jiems klijuojama stigmatizuojanti „invazinių“ etiketė. Šia atvejo analize kviečiama kritiškai peržiūrėti džentrifikacijos diskusijose vyraujančias išankstines nuostatas apie pagrindinius tokios erdvinės segregacijos veikėjus ir šio proceso pasekmes. Kaip metodologinė alternatyva šiems procesams aprašyti ir aiškinti siūloma naudoti socialinės erdvės, simbolinės erdvės ir fizinės erdvės sąvokų triadą. Reikšminiai žodžiai: džentrifikacija, socialinė segregacija, socialinė erdvė, stigmatizacija.

ENThis chapter examines the social tensions resulting from rising social segregation in the Curonian Spit. The analysis of these processes shows a limited explanatory power of the gentrification debate or its derivative notions. Based on the case study of the Neringa city, the core of which is constituted of housing histories of new-comers and old-timers of this area, the article shows important contextual nuances of this place, which are important for understanding of the experience of socio-spatial segregation, as well as their causes and the effects. The old-timers of Neringa are observing changing lifestyles, which affect the symbolic meanings of this place. They experience feelings of symbolic displacement. At the same time, new-comers of the place are facing difficulties of social integration. They are labelled as the ‘invasives’. With this case, study the reader is invited to critically revisit preconceived explanations of the main actors and outcomes of segregation processes outlined in gentrification debates. As a methodological alternative, the Bourdieusian triad of social space, symbolic space and physical space is suggested to explain socio-spatial changes in such areas. Keywords: gentrification, social segregation, social space, stigmatisation.