Žemaitis - Lietuvos archeologijos tyrėjas

LTRašyti apie iškilią asmenybę, labai gerai pažįstamą žmogų sunku, juo labiau kad šio leidinio pagrindinis akcentas yra archeologo, habilituoto daktaro Adolfo Tautavičiaus atsiminimai. Turbūt niekas geriau už jį patį nepapasakojo apie gimtąsias vietas, gimines, vaikystę ir paauglystę, mokslą. Neverta kartoti ir jo pasakojimo apie studijas Vilniaus universitete, norą tapti archeologu, pirmąją darbovietę, daugelį atsiminimuose papasakotų įvykių, pateiktų faktų. Tačiau savo atsiminimuose A. Tautavičius išlieka kuklus, ypač kalbėdamas apie mokslinį darbą. Dėl šios priežasties ir norisi plačiau sustoti ties jo nuveiktais darbais Lietuvos ir baltų archeologijos srityje, svarbiausiais atradimais, veikla ruošiant specialistus archeologus. A. Tautavičius mokslininko kelią pradėjo sunkiais pokario metais, kada buvo atkuriamos su archeologija susijusios mokslinės institucijos. Taip, 1944 m. pabaigoje Vilniaus universitete atkuriama Archeologijos katedra (nuo 1949 m. Archeologijos ir etnografijos katedra), veikusi iki 1966 m., vėliau įtraukta į Lietuvos TSR istorijos katedros sudėtį. Archeologai pradėjo dirbti ir Mokslų akademijos Istorijos institute, kuriame 1952 m. sudaromas Archeologijos ir etnografijos sektorius (nuo I960 m. atskiras Archeologijos sektorius, vėliau skyrius). Institute A. Tautavičius pradėjo dirbti 1947 m., dar būdamas universiteto studentu. Jau tuo metu jis dalyvavo įvairiose archeologinėse ekspedicijose. 1962-1987 m. A. Tautavičius vadovavo instituto Archeologijos sektoriui - skyriui. Vilniaus universitete iki katedros uždarymo jis ėjo antraeiles pareigas, dirbo dėstytoju valandininku. 1988 m. Istorijos institute buvo sudaryta Vytauto Urbanavičiaus vadovaujama grupė Valdovų rūmų tyrimams, į kurią paskiriamas ir A. Tautavičius. [p. 7].