Lietuvių poezijos modernėjimo tendencijos XX a. pirmojoje pusėje: turinio ir formos santykis

LTStraipsnio tikslas – istorinio ir komparatyvistinio literatūros tyrimo metodais atskleisti XX a. pirmosios pusės lietuvių poezijos turinio ir formos modernėjimo koreliaciją, parodyti, kaip poezijos formos kaita sudarė prielaidas keistis poezijos turiniui, ir atvirkščiai – kaip naujų vaizdų ir temų atsiradimas poezijoje privertė kūrėjus laužyti klasikinės poezijos kanonus ir ieškoti naujų išraiškos priemonių. Tyrimo eigoje išryškėjo, kad XX a. pirmosios pusės lietuvių poezija, atsižvelgiant į jos turinio ir formos kitimą, pereina tris raidos etapus (1900-1924 m.; 1925-1934 m.; 1935-1945 m.). Šis skirstymas pagrįstas ne tik literatų kartų ir vyraujančių literatūros srovių kaita, bet ir istoriniais bei socialiniais procesais, stipriai veikusiais temų bei išraiškos priemonių pasirinkimą. Literatūros modernėjimo kreivė juda plačia amplitude nuo turinio prie formos dominantės, kol įsivyrauja harmoninga pusiausvyra. Buvo pastebėta, kad turinio dominavimo laikotarpiu lietuvių literatūroje vyrauja visuomeninė ir filosofinė poezija, daugiau išreiškianti sociumo nuotaikas, lūkesčius bei idėjas. Dominuojant formai daugiausiai rašomi eilėraščiai, išreiškiantys tam tikrą poeto pozą, jo maištingą nusiteikimą. Maksimaliai suartėjus turinio ir formos kreivėms, lietuvių literatūrą užplūsta „tikroji poezija“ – asmeninė lyrika, siekusi perteikti poeto, kaip asmens, jausmus ir siekius, visi kiti poezijos tipai taip pat yra ryškiai paveikti individualizmo ir subjektyvizmo. Būtent šio laikotarpio lietuvių poezija labiausiai priartėja prie pasaulinės literatūros standartų.

ENThe aim of this article is to reveal correlation between the Lithuanian poetry content and form during modernization processes in the first half of the twentieth century. Using methods of historical and comparative research on literature the author of the article discloses the ways of poetic form changes, which led to changes in poetry content, and vice versa – the ways in which appearance of new images and themes in poetry forced the poets to break the canons of classical poetry and search for new means of expression. The investigation revealed that the Lithuanian poetry in the first half of the twentieth century, as regards changes in its content and form, passed through three stages of development (1900-1924, 1925-1934, 1935-1945). This classification is based not only on changes of poet generations and the prevailing literary trends, but also on the historical and social processes that had strong impact on choice of themes and expression forms. Literary modernization curve broadly moved from content to form dominant until a harmonious balance has been reached. It was observed that during the period of content prevalence the Lithuanian literature was dominated by social and philosophical poetry, expressing ideas, moods and expectations of the society. The form domination mainly resulted in production of poems expressing a poet’s position and his rebellious mood. When maximal nearness between content and form (the fourth decade of the twentieth century) was reached Lithuanian literature got flooded with “true poetry” – personal lyrics aimed at conveying the poet’s personal feelings and aspirations. All the other types of poetry of that period were also significantly affected by individualism and subjectivism. In this period Lithuanian poetry got the closest to the world literature standards.