Kolektyvinių sutarčių reikšmė reguliuojant darbo santykius

LTOrganizuotai darbuotojų grupei kur kas lengviau daryti poveikį darbdaviui – ekonomiškai stipresnei šaliai nei vienam darbuotojui – tai parodo kolektyvinių darbo santykių reikšmę šiuolaikinėje darbo teisėje. Neatsižvelgiant į išsilavinimą, kvalifikaciją, gebėjimus, žinias, darbuotojas visada bus silpnesnė šalis, o jos įtaka darbdaviui minimali. Kolektyviniai darbo santykiai padeda užtikrinti lygiavertę kolektyvinės sutarties šalių padėtį, apginti tiek vienos, tiek kitos šalies teises ir teisėtus interesus. Socialinės partnerystės sąlygomis kolektyvinių sutarčių normos iš dalies arba netgi visiškai pakeičia valstybinį reguliavimą, mažina socialinę įtampą. Dažnai postkomunistinių valstybių darbdaviai ketinimus sudaryti kolektyvinę sutartį suvokia kaip grėsmę savo asmeniui ar turtui. Tai akivaizdžiai parodo, kad kolektyvinių derybų patirties trūksta tiek darbdaviams, tiek darbuotojams ar jų atstovams. Būtent dėl įvardytų priežasčių verta panagrinėti su kolektyvinių sutarčių institutu susijusią problematiką. Šiame straipsnyje aptariama kolektyvinių sutarčių instituto reikšmė darbo teisėje, analizuojamos kolektyvinių sutarčių rūšys, detaliau aptariant sutarties šalis, sutarties turinį, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarką. Taip pat aptariamos kolektyvinių sutarčių nuostatų taikymo sritys ir šių sričių plėtimo tendencijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinė sutartis; Darbuotojų atstovai; Darbdaviai; Darbuotojai; Collective agreement; Labour relation; Employer; Employee.

ENIt is much easier influence on the employer for organised groups of workers to exercise – a party economically stronger than one employee, which demonstrated the significance of collective employment relations in modern labour law. Regardless of education, qualifications, skills, knowledge, the employee will always be the weaker party with minimal influence on the employer. Collective employment relations help ensuring an equal position for the parties of the collective agreement and protect the rights and legitimate interests of both parties. Under the terms of social partnership, the stipulations of collective agreements to some extent or even totally substitute governmental regulation and alleviate social tension. Employers in post-communist countries often see intentions to make a collective agreement as threat for themselves or their property. This demonstrates quite clearly that experience in collective agreements is something that both employers, employees or their representatives lack. It is for those reasons that the issues related to the institute of collective agreements ought to be scrutinised. The article deals with the meaning of the collective agreement institute in labour law, analyses types of collective agreements, thoroughly describes parties and content of the agreement and the procedure of making and delivering collective agreements.