Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2013, 1, p. 58-63
Keywords:
LT
Daukantas; Simonas Daukantas; Kretinga; Lietuva (Lithuania); Inovacijos / Innovations; Leksikografija / Lexicography; Rašyba. Skyryba. Ortografija / Spelling. Punctation. Orthography; Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology; Žemaičiai / Samogitians. Zemaitian.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje ištirtas sudėtinių grafemų ir jomis žymimų fonemų santykis ankstyvojoje Simono Daukanto leksikografijoje: tai 1838 metais Sankt Peterburge išleisto Simono Daukanto leidinio „Epitome Historiae Sacrae“ lietuviškos antraštės ir „Zodrodys toie kningelieie essontiu žodiu“, taip pat „Lenkų-lietuvių kalbų žodynas“ (yra pora šio žodyno datavimo hipotezių: jis parašytas 1839-1842 m. ar 1846 m.) ir Lietuvių-lotynų kalbų žodynas“ (sudarytas tarp 1842 ir 1850 m., pildytas po 1851 m.). Nors visi šie darbai parašyti šiaurės žemaičių kretingiškių šnekta, aptariamosios sudėtinės grafemos žodžio kamiene dažniausiai žymi aukštaitišką fonetiką. Dalis grafemų vartojamos viena reikšme. Nustatyta, kad ankstyvojoje Daukanto leksikografijoje sudėtinių grafemų vartojimo dažnumas priklauso nuo žodynėlio pobūdžio (ar jis spausdintas ar rankraštinis). Spausdintame leidinyje sudėtinių grafemų žymiai daugiau. Grafemų dažnumas priklauso ir nuo to, kur vartojamas rašmuo – pirmoje ar antrojoje, labiau sutvarkytoje, darbo dalyje. Skirtingu metu parašytuose žodynėliuose vartotų grafemų analizė leidžia teigti, kad nuo spausdinto (1838 m.) iki rankraštinių žodynėlių (1846 m. ir 1851 m.) grafemų vartosena paprastėja. Taigi jų vartojimą lėmė ekstralingvistiniai veiksniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ankstyvoji Simono Daukanto leksikografija; Daukantas; Ekstralingvistika; Ekstralingvistiniai veiksniai; Grafema; Grafemos reikšmė; Inovacijos; Leksikografija; Lietuvių raštija; Rašyba; Rašybos inovacijos; Reiksmė; Simonas Daukantas; Sudėtinė grafema; Žemaičiai; Compound grapheme; Daukantas; Early lexicography of Simonas Daukantas; Extra-linguistic; Extra-linguistic factors; Grapheme; Innovations; Innovations in orthography; Lexicography; Lithuanian writing; Meaning; Meaning of grapheme; Orthography; Samogitian dialect; Simonas Daukantas.

ENArticle analyses the ratio between compound graphemes and phonemes symbolised by the compound graphemes in the early lexicography of Simonas Daukantas: Lithuanian headings in the publication "Epitome Historiae Sacrae" of Simonas Daukantas published in 1838 in St. Petersburg and "Zodrodys toie kningelieie essontiu zodiü" and "Polish-Lithuanian Dictionary" (there a few hypotheses on the dating ofthe dictionary –1839-1842 or 1846) and "Lithuanian-Latin Dictionary" (compiled between 1842 and 1850 and edited after 1851). Though the above-mentioned works are written in the Northem Samogitian (specifically, town of Kretinga) dialect, the discussed compound graphemes most often represent the Highland phonetics in the word stems. Some ofthe graphemes bear one meaning. It has been established that frequency ofthe use of compound graphemes in the early lexicography of Simonas Daukantas is determined by the nature of dictionary (whether the dictionary is printed or manuscript). The number of compound graphemes is far bigger in the printed issue. The frequency of the use of graphemes also depends on the fact where the letters are used – in the first or second part ofthe work which is better ordered. [From the publication]

ISSN:
1392-8600; 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/47530
Updated:
2019-01-13 16:52:13
Metrics:
Views: 28
Export: