Poeto enciklopedija : recenzija

LTNaujoji Tomo Venclovos knyga – pirma žymių XIV–XX a. vilniečių biografinė enciklopedija. Ši knyga suteikia galimybę pradėti nuo sistemingo, nuodugnaus, enciklopedinio Vilniaus personalijų ir biografinių faktų pažinimo. Knyga pasirodė kaip tik reikiamu metu. Jaunajai vilniečių kartai vis sunkiau tiesiogiai prisiliesti prie senųjų Vilniaus mikrostruktūrų, prie pirminės šios erdvės organikos. Ji vis dažniau uždaroma už privačių vartų, „atrestauruojama“, architektūriškai užteršiama arba tiesiog ištrinama. Maža tikslių, harmoningų Vilniaus erdvinės sistemos rekonstrukcijų. Į XXI a. Vilnių – jau aišku, kad gerokai sterilesnį, standartizuotą – reikia ieškoti kito kelio. Taigi T. Venclovos knyga pirmiausia yra svarbi kaip naujo vilnietiškojo mentaliteto etapo ženklas. Vilniaus lietuvių sąmonėje šis biografijų žinynas iki galo įskiepija įvairialypę, daugiatautę, polifonišką miesto istoriją kaip žinojimą, o ne vien kaip poetinę nuojautą. Formuojama atvira ir imli visų kultūrų paveldui miestiečių atmintis. Simboliškai iškeliamos skirtingas miesto tautas jungusios personalijos, aktyvūs kultūrų tarpininkai – Jurgis Matulaitis, Mykolas Biržiška, Mykolas Römeris, Tadas Vrublevskis, Vaclavas Lastouskis, Czesławas Miłoszas, Vladas Abramavičius ir kiti. Vilniaus praeitis šioje knygoje skleidžiasi per labai savitų individualybių istorijas, ir T. Venclova dėjo daug pastangų, kad surastų ir į knygą įtrauktų kaip tik ryškiąsias miesto individualybes, dažnai visiškai pamirštas, ypač lietuvių kultūrinėje sąmonėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Žymūs žmonės; Rašytojai; Menininkai; Enciklopedijos; Miesto kultūra; Tautinės mažumos; Vilnius; Famous people; Writers; Artists; Encyclopaedia; Beginning of the twentieth century; Urban culture; National minorities.

ENThe new book by Tomas Venclova is the first encyclopaedia of famours 17th – 18th century Vilnius inhabitants. This book provides an opportunity to begin with systemic, thorough, encyclopedic introduction to Vilnius personalities and biographical facts. The book appeared at the right time: the younger generation of Vilnius residents finds it more and more difficult to access directly old microstructures of the city, primary organic elements of this space. These spaces are increasingly locked up behind private gates, being “refurbished”, polluted architecturally, or simply erased. There are few precise, harmonious reconstructions of Vilnius’ spatial systems. One has to look for an alternative road to 21st centure Vilnius, which will clearly be more sterile, standard. Thus, the book of T. Venclova is, first of all, important as a sign of new stage in Vilnius mentality. This biographical reference book opens up to Lithuanians from Vilnius a multidimensional, multiethnic, polyphonic history of the city as knowledge and not as solely a poetic intuition. The book contributes to shaping the memory of a city dweller as open and receptive to heritage of all cultures. The author symbolically puts forward personalities that united different nationalities of the city, active mediators between cultures – Jurgis Matulaitis, Mykolas Biržiška, Mykolas Römeris, Czesławas Miłoszas, Vladas Abramavičius and others. Vilnius’ past emanates in this book through stories of very special personalities and T. Venclova has put a lot of efforts to identify and include in the book the most vivid personalities of the city, often completely forgotten in Lithuanian cultural consciousness.