Vilniaus ir Kauno dvimiestis: koks jis?
LTPateikiami samprotavimai apie Vilniaus ir Kauno urbanistinę jungtį - dvimiestį. Autorius siūlo metodą šio Lietuvai neįprasto urbanistinio naujadaro riboms nustatyti. Į dvimiesčio teritoriją įeitų 11 Vilniaus ir Kauno apskričių savivaldybių - Vilniaus ir Kauno miestų, Elektrėnų ir Birštono, taip pat Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Širvintų, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijos. Pateikiami šių administracinių vienetų statistiniai duomenys - urbanistiniai, gyvenimo kokybės, ekonominiai ir intelektualiniai rodikliai. Jų analizė rodo, kad skirtingos dvimiesčio dalys pasižymi labai nevienodu išsivystymo lygiu. Vilniaus rodikliai net 9 atvejais (iš 11) lenkia krašto vidurkį. Kauno miesto rodikliai tuo pasižymi septyniais atvejais, Kauno rajono savivaldybės - keturiais, Jonavos, Vilniaus rajonų ir Elektrėnų savivaldybių rodikliai - trimis, Trakų rajono - dviem, o Kaišiadorių, Prienų, Širvintų rajonų ir Birštono savivaldybių rodikliai - tik vienu atveju. Kai kurie dvimiesčio rodikliai lyginami su Europos Sąjungos šalių statistiniais duomenimis. Straipsnio išvadose kalbama apie tai, kad integruotų į dvimiesčio sistemą šių savivaldybių išsivystymo netolygumai išsilygintų, o tai savo ruožtu pagerintų krašto, pirmiausia Rytų Lietuvos padėtį.
ENInevitability of combining the potential of the two greatest Lithuanian cities of Vilnius and Kaunas as the main „vertebra" of the country's demographic and urban backbone was declared in the Master Plan of Lithuanian Territory Development adopted by the Seimas (Parliament) in the autumn of 2001. This qualitatively new approach on urban development is based on the theoretical and practical experience of modern world's metropolitan areas. A survey of numerous statistic data, concerning existing situation in urban, life quality, economic and intellectual development of municipalities belonging to the territory of the above dipolis, is presented in the paper. Some of them are compared with the official data of the European Union. The author's emphasis is put on the inequalities of comprehensive development in various parts of this new combined urban unit. Inclusion of adjacent municipalities into the dipolis is one of the main preconditions of not only equalizing their situation but also improving in this way the development of the entire country, especially of its eastern part.
