Humanitarinės įžvalgos: literatūros analizė ir interpretacija: (pabaigos vietoje)

LT„Teksto slėpinių/5“ pabaigos straipsnyje aptariama sąsiuvinyje skelbiamų straipsnių tema ir tikslas – pristatyti literatūrinės analizės ir literatūros kūrinio interpretavimo galimybes. Visuose straipsniuose akivaizdi teorinių svarstymų parengta, per minties įtampą atsirandanti įžvalga, kuri atskleidžia skaitytojui individualią kūrinio skaitymo patirtį. Kiekvienas „Teksto slėpinių/5“ straipsnis yra individualios interpretacijos pavyzdys – kūrinys, kuris yra ir patarimas, ir interpretavimo provokacija. Pavyzdžiais iš šiandienės literatūrologijos ir kritikos įvairovės siekiama priminti jog filologų dalia – nuolat ginti ir gilinti humanitarinių mokslų kitoniškumą. Metodų pliuralizmas tėra tik viena tokio kitoniškumo pusė. Kaip mąstyti, ko galima/negalima siekti humanitarinėse studijose, kokios literatūros kūrinio analizės ar interpretavimo strategijos galima laikytis šiandien, yra individualaus apsisprendimo klausimas. Apsispręsti padeda ne vien istorinės ir teorinės literatūros įžvalgos ar praktinis literatūros interpretavimas, tačiau ir literatūros filosofija, kuri kelia pačios literatūros buvimo, jos teorinės legimitacijos šiandienos sąlygomis klausimus. Tikrovės klausimas tebėra svarbus orientyras, kuris labiau nei tiesos klausimas sujungia ir atskiria metodologines autorių pozicijas. Šiandien nėra vieningos estetikos, meno filosofijos, vieningos literatūros estetikos ar literatūros filosofijos. Tik sekant ar einant paskui netiesiogines, per kūrybos ar būties filosofines įžvalgas atsirandančias literatūros esaties prasmes, suvokiame šiandienių literatūrinių ženklų reikšmę.