LTDorovė yra viena svarbiausių dvasinės kultūros sričių, todėl dorovės normų, principų įsisavinimas visada buvo ir tebėra aktuali problema šiandieninėje mokykloje. Itin svarbus pradinės mokyklos vaidmuo, kadangi joje yra klojami dvasinės kultūros pamatai, plėtojama bei gilinama dorovinė patirtis, formuojamas dorovinis elgesys, siekiama dorovinės saviauklos. Viena iš bendrojo lavinimo mokyklos paskirčiųyra padėti asmeniui maksimaliai išskleisti individualias kūrybos galias, išugdyti visavertę, dvasiškai turtingą, kritiškai mąstančią ir doroviškai brandžią mokinio asmenybę tenkinant jo įgimtas reikmes (savirealizacijos ir kt.). Oio tyrimo objektas yra etinis pokalbis pradinėje mokykloje, jo vieta doroviniame auklėjime. Norint teikti visapusišką, sėkmingą pagalbą mokinių saviraiškai mokykloje, reikia tam tikrų sąlygų (kultūrinių, dvasinių, materialinių ir t.t.). Visa kas talkina demokratiškos, humanistines vertybes orientuotos, savarankiškos, atsakingos asmenybės puoselėjimui. Mokslinėje, metodinėje, pedagoginėje literatūroje etinis pokalbis yra įvardinamas kaip žodinis auklėjimo metodas, integruojantis savyje vertinamąjį, komunikacinį bei informacinį šviečiamąjį metodus, ir kaip viena iš renginio metodikos dalių, naudojamų sakytinių renginių (klasės valandėlių) metu, ir kaip vienas iš savos socialinės patirties, veiklos bei elgesio refleksijos grupės metodų.Humanistinėje pedagogikoje išskirtinis dėmesys skiriamas bendravimui, kaip vienam iš svarbiausių žmogaus poreikių, socialinio pažinimo formai. Ši pedagogika orientuojasi ne į priverstinį išmokimą ar vertybių perėmimą, bet į laisvą apsisprendimą jomis ir dėl jų, t.y. už vertybių eksplikavimą (A. Maslow, CR. Rogers ir kt). Etiniame pokalbyje turėtų tarpti tokie bendravimo elementai: nuoširdumas, jautrumas, gailestingumas, pasiruošimas pagelbėti, pažvelgti į situaciją kito akimis, siekimas išsiaiškinti, kritiškumas priimant sprendimus, aktyvumas. Visi šie bruožai yra būdingi saviraiškios asmenybės elgesiui: adekvati savivoka (pasireiškia geresniu savęs pažinimu, akceptavimu); smalsumas (pasireiškia kryptingu žinių siekimu, domėjimusi); kūrybiškumas (pasireiškiantis spontaniškais pasisakymais, nevaržoma vaizduote, aktyvumu (veiklumu)); stiprūs išgyvenimai (pasireiškia nuoširdžiu džiaugsmu, džiaugsmo išgyvenimu); siekimas bendrauti (pasireiškia nuoširdžiu domėjimusi aplinkiniais); atsakingas pasirinkimas (pasireiškiantis laisvu, apercepsiniu apsisprendimu). Etiniame pokalbyje pradinėje mokykloje yra svarbus pradinis mokinių nusiteikimas pokalbiui (emocinis, kognityvinis ir t.t.); pokalbio metu turėtų būti bent kelios produktyvios pauzės (savarankiškiems apmąstymams); mokiniai turi daugiau kalbėti pamokoje (dirbdami, diskutuodami grupėse). Etiniuose pokalbiuose su pradinukais svarbu paisyti saviraiškai reikalingų sąlygų, taip būtų pasiekiamas reikiamas emocinis nusiteikimas, sulaukiamas norimas mokinių aktyvumas, įsitraukiama į pokalbį, atsakingai bei kritiškai vertinama, klojamas tolimesnės dorovinės saviauklos pamatas.
ENMorals is one of the main fields of spiritual culture, therefore, mastering of moral norms and principles has always been an urgent problem at different levels of nowadays school. The role of a primary school is especially important, as it gives the basis of spiritual culture, develops and increases the moral experience, forms the moral behaviour and encourages the spiritual self-training. One of the destinations of the current general education is to enable a person to reveal individual potential and abilities and meet his/her natural needs, such as: self-fulfilment, freedom, love and respect, creation, order and harmony, in order to bring up a full- value, morally rich, critically reasoning and morally mature personality.