LTPaauglystė - vienas iš sudėtingiausių žmogaus gyvenimo periodų. Kai kuriose kalbose nėra net žodžio "paauglystė". Tačiau psichologiniai procesai, vykstantys šiame amžiaus tarpsnyje ir jų padariniai, lydi žmogų visą gyvenimą. Paauglystei būdinga savybė - statuso visuomenėje neapibrėžtumas - skatina jungtis į grupes, kuriose paaugliai tarsi netenka savo asmeniškumo, o egzistuoja tik grupės "veidas". Taip jie tarsi slepiasi nuo visuomenės ir... nuo savęs. Būtent grupėje paauglys jaučiasi saugus, nes nebijo būti įtrauktas į kokią nors veiklą, kurioje jausis silpnas, abejos savo jėgomis arba taps pajuokos objektu. Dėl šių ir panašių priežasčių paauglys teikia pirmenybę kolektyvinei veiklai. Visais įmanomais būdais jis stengiasi išreikšti save, atkreipti į save aplinkinių dėmesį. Daro tai savaip, dažnai tik jam ir jo bendraamžiams ("jo" kolektyvui) suprantama kalba. Jeigu jis ignoruojamas suaugusiųjų, pasekmės būna neigiamos ir paaugliui, ir suaugusiesiems. Formuojasi abejingumas ir tuštumas, kuris dažnai kyla supratus, jog vaikystė jau baigėsi, o suaugusiu žmogumi dar nesi. Atsiradęs vakuumas ir lemia padidėjusį jautrumą gyvenimo nesklandumams. Dažnai nuo jų paauglys slepiasi savo bendraamžių reiškimosi terpėje - popmuzikoje. Paaugliui kartais svarbiau muzika išreikšti "teisybę", o ne "grožį".Todėl jo grožio "kanonai" dažnai skiriasi nuo visuomeninių. Kaip pasiekti, kad paauglys neignoruotų muzikos (nors ir nesižavėtų ja), kurią mėgsta suaugusieji? Kaip sukurti muzikinę veiklą, tenkinančią ir puoselėjančią paauglio psichofiziologines potencijas? Kaip skatinti paauglį domėtis ne tik pramogine muzika, bet ir kitais muzikos žanrais? Minėtos problemos buvo sprendžiamos ugdomajame eksperimente, vykusiame 1996-1999 metais trijose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Jame dalyvavo 192 VII-IX klasių moksleiviai. Vienas svarbiausių tikslų, keliamų muzikinio ugdymo procesui, buvo apibrėžti aktyvaus muzikinio proceso dalyvio, gebančio kritiškai vertinti muziką, ugdymo galimybes, atskleisti paauglių teigiamos nuostatos į įvairių žanrų muziką formavimo ypatumus. Minėti klausimai keliami šiame straipsnyje, bandoma ieškoti į juos atsakymo.
ENToday's teenagers are people who are going to determine musical view of the world in 10-20 years' time. They will do that in accordance with their canons of beauty. That is why it is very important that their musical interests included the widest possible variety of musical genres, so that it is not only pop or disco music. The paper is written on the basis of an experiment carried out between 1996 and 1999 in three mainstream schools in Lithuania. In order to develop the students' critical evaluation of music and a positive attitude towards different musical genres, musical activities were based on the application of some elements of jazz (ostinative melody and rhythm combinations, total dependence of the timbre of voice and musical instruments participating in the musical process on the emotional state which is being created, free improvisation based on the harmony squares). The paper presents indirect factors influencing attitudes towards music and some research results.