Darbo teisinio reguliavimo rekonstrukcija atkuriant valstybingumą

LTŠiuose teisiniuose ir istoriniuose kontekstuose vertinant darbo teisinių santykių raidą, savaiminis grįžimas į Atgimimo, Lietuvos valstybės atkūrimo ir jos teisinių pagrindų kūrimo laikotarpį byloja ne tik apie žmonių, Tautos siekius sukurti demokratinę teisinę valstybę. Tuo metu valstybingumo atkūrimas, valstybės organizavimo sistemos įtvirtinimas besąlygiškai buvo siejamas su socialiniu teisingumu kaip vientisa idėja, kuria būtų grindžiamas ir visuomenės gyvenimas, ir valstybės funkcionavimas. Nepriklausomybė, suverenitetas ir socialinio teisingumo godos buvo neatskiriamai susilydę reiškiniai, kurie ženklino viliojančios ateities vizijas. Būtent tokioje socialinėje politinėje panoramoje formavosi Lietuvos teisė, teisinė sistema ir, aišku, darbo santykių teisinio reguliavimo apibrėžtumas. Šiai audringai teisinei veiklai didelę įtaką darė tarptautinėje demokratinėje bendrijoje suvokti, adaptuoti teisinio reguliavimo principai ir normos. Buvo akivaizdu, kad atkurtos Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas – Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas vien savo jėgomis negalės įvykdyti teisinės kūrybos uždavinių įgyvendinti poreikį nedelsiant parengti ir priimti būtiniausius teisės aktus, kuriais būtų atsiliepiama į socialinį virsmą ir jo lemtus pokyčius. Kūrėsi formalūs ir neformalūs teisininkų kolektyvai, jie talkino Lietuvos parlamentui ir Vyriausybei šioje veikloje. Skatindama teisės aktų projektų rengimo darbus Aukščiausioji Taryba, jos Prezidiumas, Vyriausybė, ministerijos kūrė atitinkamas darbo grupes, komisijas. Vis labiau aktualizuojantis teisės normų kodifikavimo reikmei buvo sudaryta Darbo įstatymų kodekso projekto rengimo darbo grupė. [p. 53-54].